Pokalbis su Irena Tumavičiūte apie Mažąją Lietuvą
2023-11-21

Šiandien jums pristatome pokalbį (garso įrašą) su Mažosios Lietuvos kultūros tyrėja ir propaguotoja, lietuvių germaniste, vertėja, visuomenininke Irena Tumavičiūte.

Ji anksčiau buvo daugiau žinoma kaip Vilniaus universiteto Kiemo teatro aktorė (vaidino pastatytose Vydūno dramose, K. Donelaičiui bei Vydūnui skirtuose renginiuose). Tuo pat metu buvo dirbamas ir mažiau matomas – dėstytojos bei vertėjos darbas.

Tumavičiūtė iš vokiečių į lietuvių kalbą išvertusi daug įvairių leidinių, tarp jų Vydūno ir kitų autorių tekstus. Turbūt žinomiausias - Mato (Motiejaus) Pretorijaus veikalas “Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla” (išvertė antrojo tomo tekstus).

Į vokiečių kalbą ji yra išvertusi lietuvių istorikų, kalbininkų, politikų publikacijų. Talkino donelaitikos tyrėjui, Kristijono Donelaičio giminaičiui Lutz Venau leidžiant K. Donelaičio kūrybą, sudarant rinkinį “Rytų Prūsijos archyviniai dokumentai Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje Vilniuje”, vokiečių kalba parengiant atskirą tuomečio laikraščio “Donelaičio žemė” numerį ir kitus.

Klaipėdoje atvertas dar vienas įdomus istorinis objektas
2023-11-20

Neseniai Klaipėdos gynybinio įtvirtinimo poternoje (po Jono kalneliu) lankytojams atverta ekspozicinė erdvė, skirta Šv. Jono bažnyčios atstatymo projektui aktualizuoti, jį pristatant istoriniu, kultūriniu, memorialiniu aspektais.

Šios idėjos gyvendinimui dalinį finansavimą skyrė Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondas. Fondo vadovė Lilija Petraitienė sakė, kad šio projekto idėjos autorė yra archeologė dr. Raimonda Nabažaitė.

Pasak R. Nabažaitės, poreikis tokiai erdvei plačiau pristatyti kilo 2020-2022 metais vykdant  archeologinius tyrimus bažnyčios bokšto vietoje, kurių metu sukaupta įdomi archeologinė medžiaga, vaizdo dokumentika. Įvairios kultūros iniciatyvos, miestiečių užklausos rodė, kad apie atstatymo procesą reikia kalbėti plačiau. Ekspozicinėje erdvėje jau yra pristatomi archeologiniai radiniai, taip pat tyrimų proceso nuotraukos, o planuose yra pristatyti dar daugiau radinių medžiagos, ikonografinių vaizdų,  likusių archeologinių likučių.

Į Klaipėdą sugrįžo garsaus kraštiečio menininko darbai
2023-11-19

Iki ateinančių metų kovo 3 denos Klaipėdoje, Prano Domšaičio galerijoje bus eksponuojama garsaus kraštiečio Karlo Eulensteino tapybos darbų paroda “Sugrįžęs į Klaipėdą”.  K. Eulensteino kūryboje vyrauja pajūrio, pamario gamtos motyvai, kasdieniškas žvejų gyvenimas. Rytprūsių dailės paveldo žinovas ir tyrinėtojas dr. J. Barfodas rašė: „Sodrios, švytinčios spalvos K. Elensteino paveiksluose svarbesnės nei formos. Pasak dailininko, viskas atsiranda tarsi savaime, formomis laisvai interpretuojama natūra. Jis giliai jautė Kuršių marių kraštovaizdį, sodriomis spalvomis ir sunkiomis formomis perteikė ten gyvenančius žmones ir jų aplinką.“

K. Eulensteinas yra vienas žymiausių iš Klaipėdos kilusių dailininkų. Jis gimė 1892 m. rugpjūčio 25 d. gausioje garlaivio kapitono šeimoje. Tėvas buvo vokietis, motina – lietuvė. Šeima gyveno Didžiosios Vitės priemiestyje. Dailininkas vėliau prisiminė: „<…> mes gyvenome Klaipėdoje, ant marių kranto, taip arti vandens, kad įspūdžiai ir šiandien yra gyvi ir betarpiški, niekada nepamiršiu.“ Klaipėdoje jis dirbo pirklio kontoroje.

„Atsivėrę pragaro vartai nieko gero nežada“, - sako politikė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė
2023-11-16

Kaip Lietuvos politikai vertina dabartinę padėtį Karaliaučiaus krašte, ką jie mano apie dabar, vykstant karui Ukrainoje, esamas galimybes ten išsaugoti dar likusį lietuvišką Mažosios Lietuvos paveldą? Kiek jiems žinoma apie esamą padėtį ir kas kelia didžiausią susirūpinimą?

Apie tai pasiteiravome Seimo pirmininkės pavaduotojos, Seimo Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūnės, Europos reikalų komiteto pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės. Ji prisipažino, kad esama padėtis yra liūdna, kokių nors prošvaisčių nesimato ir Rusijoje atsivėrę pragaro vartai nežinia kada užsivers ir neaišku kada padėtis pasikeis į gera.

Jubiliejiniais Klaipėdai metais paminėtas ir S. Šimkaus konservatorijos šimtmetis
2023-11-16

Šiais metais Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijai sukanka 100 metų, tai viena seniausių Lietuvoje muzikinio ugdymo įstaigų.  Sukakties proga prie miesto centre esančio paminklo vieningai Lietuvai  “Arka” atidaryta fotografijų paroda, primenanti konservatorijos istoriją.

Šia paroda norima priminti Klaipėdos bei visos Lietuvos muzikinei kultūrai reikšmingus faktus ir akcentuoti istorines sąsajas tarp Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 1923 m. sausio 15 d. ir Konservatorijos įkūrimo 1923 m. rugsėjo 30 dienos.

S. Šimkus puikiai suprato, kad „mūsų kultūrinė ateitis (…) priklausys nuo to, ar pajėgsime plačia visuomenės minia išsiristi iš siauro rato miesčioniškų reikaliukų ir cackų į orbitą europietiškos, plačiąja to odžio prasme, gilios dvasios ir muzikos sritį“.