Kviečiame į konferenciją
2023-11-16

Gruodžio 1-ąją Marijampolės Kristijono Donelaičio draugija rengia tradicinę respublikinę konferenciją-skaitymus "Kultūrinė ir istorinė atmintis epochų sąskambiuose: nuo Tolminkiemio iki Marijampolės". Joje pranešimus skaitys Dalia Dilytė-Staškevičienė, Kęstutis Pulokas ir Gintaras Skamaročius. Bus paminėtos ir 105-osios Tilžės akto metinės. 

Konferencijos-skaitymų metu vyks diskusija, dalyvaus svečiai iš Karaliaučiaus krašto, taip pat Punsko, Seinų, Suvalkų.

Renginio metu skambės Marijampolės kultūros centro apeiginio dainavimo ansamblio "Dijūta" atliekamos giesmės.

Kviečiame apsilankyti.

Pokalbis su doc. Inge Lukšaite apie Matą Pretorijų ir spausdinamą 6-ą jo knygų tomą
2023-11-15

Su kultūros istorike, docente, humanitarinių mokslų habilituota daktare Inge Lukšaite prieš keletą metų kalbėjomės ir žurnale “Donelaičio žemė” (2020, Nr.3 (232)) rašėme apie ją bei Klaipėdoje gimusį istoriką, etnografą, mitologą, kunigą, filosofijos magistrą, lietuvių raštijos darbuotojų Motiejų (Matą) Pretorijų Klaipėdietį (1635-1704). Jis pats dažnai pasirašydavo ir prisistatydavo (slapyvardžiu) kaip Klaipėdietis Prūsas (lotyniškai - memelensis borussus).

Jis - vienas žymiausių Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorikų, parašęs 18 enciklopedinių knygų (dalių) veikalą „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla“. Šis veikalas – vienas iš svarbiausių senovės prūsų (lietuvių), Prūsijos kunigaikštystės istorijų, vėlyvųjų lietuvių (baltų) mitologijos ir etnografijos šaltinių.

Primename, kad Ingė Lukšaitė, kartu su bendradarbiais jau yra parengusi ir išleidusi 5 pirmuosius tomus, apjungusius pirmąsias devynes Mato Pretorijaus knygas.

Prisimintos Šv. Martyno dienos tradicijos Mažojoje Lietuvoje
2023-11-14

Praėjusį savaitgalį jau trečius metus iš eilės Klaipėdoje surengta įspūdinga miesto rudens šventė -„Šv. Martynas. Ir jo žąsys“. Jos metu Klaipėdos senamiestyje nuaidėjo Martyno legenda, pasklido įvairūs gastronominės žąsienos aromatai, o vakaro tamsą išsklaidė įspūdingas ugnies šou.

Įtraukianti ir nestokojanti įspūdžių Šv. Martyno šventė kvietė švęsti senųjų lietuvninkų puoselėtą, Mažojoje Lietuvoje savo iškilmingumu ir papročiais Šv. Kalėdoms prilygusią Martyno dieną. Istorijos mėgėjai buvo pakviesti į unikalias ekskursijas, kuriose atgijo primirštos tradicijos ir legendos.

Lietuvoje Martyno šventę labiausiai minėjo Mažojoje Lietuvoje. Tai buvo paskutinė kalendorinė rudens šventė, reiškianti ir žemės ūkio samdinių samdos laiko pabaigą. Šią džiaugsmingą dieną žmonės švęsdavo užbaigtus darbus, ji taip pat glaustai siejosi su Mažosios Lietuvos feodaline santvarka (atsiskaitymai su samdiniais). Vėliau, besikeičiant ekonominėms ir socialinėms sąlygoms, šios šventės reikšmė Klaipėdos krašte sumenko.

J. Radvila – Karaliaučiaus valdytojas. Pokalbis su Valentina Zeitler
2023-11-13

Lietuviai Mažosios (Prūsų) Lietuvos, Karaliaučiaus valdytojai – retoki atvejai istorijoje, bet dar mažiau apie juos kalbama ir rašoma. Radvilos – vieni iš jų, Karaliaučiaus kraštą valdę XVII amžiuje.

Istorinį romaną “Jonušas Radvila. Likimo spąstai” praeitą savaitę Vilniuje, minint Reformacijos dieną, pristatė Valentina Zeitler. Šiai knygai (išleista 2021 metais) istorinę medžiagą padėjo surinkti prof., dr. Raimonda Ragauskienė ir dr. Aiva Ragauskas.

V. Zeitler nuo 1994 metų dirbo Lietuvos ambasadoje Austrijoje, vėliau pakaitomis Užsienio reikalų ministerijoje Vilniuje bei ambasadose Austrijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Šveicarijoje.

Būdama diplomate, politike, rašė istorines knygas. Politikės diplomatės patirtis leidžia valstybiškiau matyti ir užrašyti istorijas, pokalbio metu į kai kuriuos klausimus ji taip pat atsakė diplomatiškai.

Tuometinėje Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse, ypač smarkiai tarpusavyje konfliktavo katalikai, reformatai bei stačiatikiai tiek Lietuvos ir kitų šalių viduje, tiek ir kaimynystėse. Iš rytų į Lietuvą veržėsi stačiatikių pasaulio (Maskvos) atstovai. Ši aplinka aprašoma pristatytoje knygoje.

Pokalbis su visuomenininku R. Kaminsku
2023-11-04

Kaunietis visuomenininkas, sociologas, Lietuvos istorijos mylėtojas dr. Raimundas Kaminskas labiau žinomas kaip renginių, ypač partizanų ir tremtinių bei žymių asmenybių minėjimų Kaune organizatorius ar bendraorganizatorius, dalyvis. Jis dirba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotoju, taip pat dalyvauja nevyriausybinių organizacijų veikloje, rašo spaudoje šiai veiklai artimomis temomis.

Su R. Kaminsku šį kartą kalbamės apie Mažąją Lietuvą ir jos svarbą Lietuvai, Klaipėdos sukilimo vado, Kaune gimusio ir besimokiusio Jono Polovinsko Budrio minėjimus Kaune, apie lietuviškumą ir kylantį antilietuviškumą, ryšius su suvokietintais lietuviais Vokietijoje ir kitais aktuliais klausimais.