PAKĖLUS RANKAS PRIEŠ LIETUVIŠKUMĄ - DONELAITĮ JO GIMTINĖJE ... IR LIETUVOS SOSTINĖJE
2026-03-17

Apie paminklo nugriovimą Gumbinėje žinojau dar sausį, bet nusprendžiau palaukti ir pažiūrėti kaip Donelaičio paveldo puoselėjimą vertina Medijų rėmimo fondas Vilniuje – apnuogino savo „vertybes“ - griauna abeji.

Gyvenimo prasmę, kulto – kultūros reikšmę ir jos maitinančiąją galią žmogiškumui ir kūrybiškumui ugdyti, suprantame palaipsniui, mokomi ir patys mąstydami, ugdomi ir ugdydamiesi. Panašiai ir su pajauta, pasaulio ir Žmogaus gyvenimo rato supratimu, mintimis bei prasmėmis sutelktomis lietuvių epe „Metai“.

Ne tik kasdienio gyvenimo gyventojai, bet ir ženkli dalis lietuvių mokslininkų, tyrėjų prisipažįsta, kad, tik sulaukę brandos, deramai suprato Kristijono Donelaičio kūrybos (ir jo gyvenimo kelio) talentingumą, atsidavimą savo bendruomenei.

Pakeldami rankas prieš pasaulinės kultūros Kūrėją, Rusijos federacijos pareigūnai nuvertė ne tiek patį kultūros mokytojo, eilinių žmonių bendruomenės gynėjo Kristijono Donelaičio paminklą (biustą) jo gimtojoje Gumbinėje, jo gimtadienio išvakarėse.

Jie nebūdami kūrybingais ir negebėdami kitais būdais pasirodyti, nusprendė griauti aukštesniems už save parodytą pagarbą.

Blogiausia ne tai, kad biustą griovė samdyti žmonės, blogiausia tai, kad Karaliaučiaus srities regioninio seimelio lygiu - pirmininko pavaduotojo Maksimo Bulanovo iniciatyva ir jo vardu buvo leista spaudoje dergti pasaulinio lygio asmenybę. Negana to, vėliau, bandant prisidengti neva įteisinimo trūkumais, į procesą įtraukta jų administracinė ir juridinė sistema melavo ir savo pačių visuomenei. Šio krašto visuomenės dauguma ir politinė struktūra jiems leido spjauti į pačią kultūrą plačiąja prasme čia, kur gyvena vietinių žmonių vaikai, jaunimas. Jie trypia ne tik lietuvių, bet ir vietinių, įvairių tautybių jaunų žmonių pastangas tiesti savo gyvenimo kelią į vertingesnės kultūros atradimus ir savęs ugdymą prasmingo Žmogaus kūrimui.

In memoriam Johanui Albrechtui Gotfrydui Šneideriui
2026-01-19

Šviesios atminties Lietuvos kultūros bičiulis, Vokietijos evangelikų liuteronų kunigas Johanas Albrechtas Gotfrydas Šneideris  (Johann Albrecht Gottfried Schneider, g. 1931.12.02) iškeliavo į Amžinybę 2025 m. lapkričio 29 d. 
Jis buvo plačios erudicijos asmenybė, studijavęs teologiją, filosofiją ir Rytų Europos istoriją Heidelbergo ir Berlyno universitetuose. 1963 m. pradėjo evangelikų liuteronų kunigo tarnystę. 1963-1973 m. tarnavo Berlyno Reinickendorfo, o 1974 - 1994 m  Zehlendorfo parapijose, nuo 2000 m. emeritas, persikėlė gyventi į Mark / Storkovą. 
Jis daugeliu saitų susisiejo su Lietuva ir jos kultūra. Lietuvai atstačius nepriklausomybę 1991 m. tuojau pat po sausio 13-tos dienos kreipėsi į Vakarų Berlyne esantį TSRS generalinį konsulatą vizai gauti  ir vykti į Lietuvą. Gavęs vizą ir Berlyno evangelikų liuteronų vyskupo Martino Krause leidimą 1991 m. sausio 23 dieną atskrido su dviem lagaminais medikamentų, sveriančiais tiek, kiek leidžiama gabenti lėktuvu. Lydimas Vilniaus liuteronų bendruomenės narės Anos Valter (Anna Walter) juos pristatė į tuo metu vadinamą I-ją Vilniaus, kitaip Jokūbo ligoninę, kur tuo metu buvo medikamentų surinkimo punktas. Jo bei talkininkų suorganizuotas medikamentų labdaros tiltas į Lietuvą veikė iki 1994 m. imtinai.

Kristijono Donelaičio aikštės atnaujinimas: bus tiesiami „tiltai“ tarp epochų ir žmonių
2026-01-16

DONELAIČIO DRAUGIJA - LIETUVOS BIČIULIAI. BENDRYSTĖ SU SUOMIJA TURI TĘSTIS
2025-12-29

Šių metų pabaigoje sutampa kelios reikšmingos datos susijusios su Suomija. Gruodžio 6 d. Suomija šventė Nepriklausomybės 108-ąsias metines, gruodžio 24 d. buvo 135-osios daug Lietuvai ir Suomijai nusipelniusio Augustino Marganavičiaus (1890–1976) gimimo metinės, šiais metais minimos „Lietuvos ir Suomijos draugijos“ bei jos bičiulės „Donelaičio draugijos-Lietuvos bičiuliai“ (Donelaitis-seura Liettuan ystavat ry) 35-osios metinės. Tai paskatino grupę „Lietuvos-Suomijos draugijos“ narių ir rėmėjų aplankyti Helsinkį.  Š. m. gruodžio 11-12 d. ten viešėjo Lietuvos ir Suomijos draugijos Kauno skyriaus koordinatorius, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas doc. dr. Romualdas Povilaitis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) darbuotojas dr. Raimundas Kaminskas bei Kauno evengelikų liuteronų Šv. Trejybės bažnyčios klebonas kun. Saulius Juozaitis.

Prisiminimų vakaras su dr. Napaleonu Kitkausku 95 metų sukakties proga
2025-12-23

Kultūros vakaras skirtas vieno žymiausių lietuvių architektų restauratorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato dr. Kazio Napaleono Kitkausko 95-erių metų sukakčiai paminėti.

 

Kazys Napaleonas Kitkauskas – humanitarinių mokslų daktaras, architektūros istorikas, restauratorius, inžinierius, Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ Architektūros tyrimų skyriaus vadovas (1993–2002 m.). Viena svarbiausių N. Kitkausko tyrimų krypčių buvo architektūros istorija. Be kitų objektų, mokslininkas tyrinėjo Vilniaus katedrą, Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus, 1995–2005 m. buvo Valdovų rūmų Vilniuje atkūrimo projekto moksliniu vadovu, taip pat dalyvavo tiriant, projektuojant ir steigiant Kristijono Donelaičio memorialą ir muziejų Tolminkiemyje ir Lazdynėliuose. Parašė daug mokslinių straipsnių ir knygų architektūros istorijos tyrimų tema.

Kultūros vakare dalyvaus ir prisiminimais apie senosios Lietuvos architektūros tyrimus, paveldo išsaugojimo iššūkius, memorialo bei muziejaus Tolminkiemyje steigimą, Valdovų rūmų atkūrimo projektus dalysis Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas, draugijos „Pilis“ pirmininkas Edmundas Kulikauskas, buvęs Vilniaus pilių direkcijos vadovas Saulius Andrašūnas ir kiti.

Skaitykite plačiau...