Kviečiame siūlyti kandidatus apdovanojimui 2026 m
2026-10-22

Kristijono Donelaičio draugija, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjunga ir Kultūros ministerija, jau 12-ą kartą vėl kviečia teikti kandidatūras apdovanojimams Kristijono Donelaičio medaliu „Širdings brolau“. Apdovanojimo devizas „Širdings brolau“ yra kreipinys iš Kristijono Donelaičio 1777 m. birželio 10 d. lietuviško laiško Johanui Gotfrydui Jordanui.

Kristijono Donelaičio atminimo medalis „Širdings brolau“ (toliau – medalis) skirtas skatinti Kristijono Donelaičio asmenybės, jo ir jo kraštiečių kūrybos, lietuvių kultūros paveldo ir palikimo nagrinėjimą, jo įamžinimą, Lietuvos ir Karaliaučiaus NVO srities bendradarbiavimą lietuvių kultūros ir švietimo puoselėjimo srityje.

Apdovanojimas Kristijono Donelaičio atminimo medaliu „Širdings brolau“ vyksta pagal patvirtintus nuostatus, nugalėtojus atrinks 7 asmenų komisija.

LIETUVA IR TEN, KUR VADINTA (RYTŲ) PRŪSIJA (I dalis)
2026-10-04

Plačiau žinoma, kad 1525 m. Kryžiuočių ordino šalis buvo atskirta nuo Vatikano kontroliuojamos Šventosios Romos (vokiečių) imperijos ir pertvarkyta į Prūsijos kunigaikštystę (Lietuvos ir Lenkijos pavaldume).

Per mažai yra rašoma ir kalbama apie šio krašto - naujosios šalies lietuviškąją kilmę. Naujoji kunigaikštystė buvo suskirstyta (? 1539-1550 m.) į 3 sritis (lietuviškas Sembos/šiaurinė dalis ir Notangos/centrinė bei vokiškesnę – Oberlando/pietvakarių), kurias sudarė 31 didysis valsčius, o šiuos - mažesni valsčiai.

Atsižvelgiant į vyraujančią tautybę, vienos Prūsijos apskritys (valsčiai) buvo vadinamos lietuviškomis, kitos – vokiškomis; buvo ir mozūriškų (?lenkiškų). Negausiose istorijų nuotrupose rašoma, kad susikuria Prūsijos lietuviškų valsčių rūmai, sprendžiantys dalį regioninių klausimų, kad Prūsijos dvasininkų vadovybė teologinius (sielovados) klausimus derina su Lietuviškų valsčių erdvėje dirbančius lietuvius kunigus jungiančia organizacija. Vis plačiau vartojamas neadministracinis, šias teritorijas jungiančios Mažosios Lietuvos pavadinimas.

1618 m. šiame, lietuviškame krašte lietuvių kalba pripažįstama valstybine greta esančios vokiečių kalbos. Šiais metais mokslinėje literatūroje, valstybės teisiniuose dokumentuose, valdovų įsakuose bei potvarkiuose pradedamas vartotas Lietuvos provincijos terminas, tačiau šaltiniai lietuvių kalba beveik „nematomi”. "Nerodoma" ar ją administruoja Prūsijos lietuviškų valsčių rūmai, ar kita institucija, kokiomis sąlygomis jie veikė, kokie simboliai, vadovai, … ?

Konferencija "Rėzos baltiškieji dialogai. Liudvikui Rėzai – 250"
2026-09-23

Organizatoriai ir mes maloniai kviečiame dalyvauti šioje mokslinėje konferencijoje "Rėzos baltiškieji dialogai. Liudvikui Rėzai – 250", skirtoje iškilaus lietuvių tautosakos rinkėjo, mokytojo, rašytojo, humanitaro, teologo ir lietuvių bei kitų baltų kultūros puoselėtojo Martyno Liudviko Gedimino Rėzos 250-sioms gimimo metinėms paminėti.

L. G. Rėzos 250-mečiui skirtas festivalis „Pūsk, vėjuži!“ Juodkrantėje
2026-08-31

Rugsėjo 3 – 6 dienomis Juodkrantėje vyksiantis XIX-asis folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“ šiemet skiriamas Martyno Liudviko Gedimino Rėzos 250-osioms gimimo metinėms.

Keturių dienų programoje susijungs Mažosios Lietuvos kultūros paveldas, folkloras, istorija ir šiuolaikinės meno raiškos. Festivalis kasmet kviečia pažinti Kuršių nerijos istoriją ir gyvąją tradiciją, o šiemet pagrindiniu programos leitmotyvu tampa Liudviko Gedimino Rėzos asmenybė ir jo kultūrinis palikimas. Teologas, Karaliaučiaus universiteto profesorius, evangelikų liuteronų kunigas, Lietuvos provincijos (Prūsijos karalystėje) lietuvių visuomenės veikėjas, lietuvių raštijos, tautosakos ir dainuojamosios tradicijos puoselėtojas L. Rėza reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo.

Donelaičio ir mūsų gyvenimų METUS skaitėme, šokome, vaidinome ir … ragavome
2026-05-25

Saulėtą penktadienio popietę (gegužės 15 d.) Tautkaičių klojimo teatre „Gegnė“ (Marijampolės savivaldybėje) sukūrėme tikrai nuoširdų keliavimą per Poeto metus, kurį tarsi įrėmino Marijampolės kultūros centro baltų Le Nos šokėjų grupė (vadovė Martyna Levanė).

Keliavome su personažų monologais: dejavo pas kakalį Slunkius (Kybartų K. Donelaičio gimnazijos mokytojas Mindaugas Bučinskas), repavo ir skundėsi Plaučiūnas (donelaitukas, draugijos narys,  Šarūnas Sėjūnas), gandro epizodą meniškai perteikė, t.p. donelaitukas, Sūduvos gimnazijos mokytojas Valdimantas Kvietkauskas. Ypatingą Krizo dukters (iš „Rudenio gėrybių“) vestuvių nuotaiką perteikė Marijonų gimnazijos moksleiviai! O jau „bernų” ir „mergų” balsingumas (žodingumas) ir laisvumas, o jau šokėjų grakštumas! Jie persakė ir Dočio kalbą teisme. Puikiai padirbėjo talentinga jų mokytoja Birutė Talalajeva.

Įdomią, išraiškingą su kiekvienos metų dalies pavaidinimais scenografiją sukūrė Puskelnių kaimo teatras „Kuparas’ ir nenuilstati jų vadovė Birutė Labutytė.