Klaipėdoje atvertas dar vienas įdomus istorinis objektas
2023-11-20

Neseniai Klaipėdos gynybinio įtvirtinimo poternoje (po Jono kalneliu) lankytojams atverta ekspozicinė erdvė, skirta Šv. Jono bažnyčios atstatymo projektui aktualizuoti, jį pristatant istoriniu, kultūriniu, memorialiniu aspektais.

Šios idėjos gyvendinimui dalinį finansavimą skyrė Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondas. Fondo vadovė Lilija Petraitienė sakė, kad šio projekto idėjos autorė yra archeologė dr. Raimonda Nabažaitė.

Pasak R. Nabažaitės, poreikis tokiai erdvei plačiau pristatyti kilo 2020-2022 metais vykdant  archeologinius tyrimus bažnyčios bokšto vietoje, kurių metu sukaupta įdomi archeologinė medžiaga, vaizdo dokumentika. Įvairios kultūros iniciatyvos, miestiečių užklausos rodė, kad apie atstatymo procesą reikia kalbėti plačiau. Ekspozicinėje erdvėje jau yra pristatomi archeologiniai radiniai, taip pat tyrimų proceso nuotraukos, o planuose yra pristatyti dar daugiau radinių medžiagos, ikonografinių vaizdų,  likusių archeologinių likučių.

Lankytojams pritaikoma ir tunelinė porternos dalis, joje pristatomos istorinės asmenybės, prisidėjusios prie bažnyčios, Klaipėdos kūrimo. Ekspozicija užbaigiama vaizdo dokumentikos patalpa, kurioje pasirinktinai pagal temas demonstruojama filmuota archeologinė tyrimų medžiaga, atstatymo reikšmė, idėjos ištakos ir refleksijos su visuomene.

Pagal panaudos sutartį poternos valdymas yra perduotas Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondui, o projektas pradėtas įgyvendinti šių metų balandžio ir bus užbaigtas iki metų pabaigos.

Pirmieji lankytojai jau galėjo aplankyti tunelius, pamatyti, kaip jie atrodo, nes atnaujinto Jono kalnelio poternose ir slėptuvėse darbavęsi darbininkai padarė šias erdves prieinamas. Jono kalnelis pastaruoju metu tapo žmones labai traukiančia vieta, čia visada nemažai žmonių.

Po gynybiniais pylimais, kuriuos klaipėdiečiai įpratę vadinti Jono kalneliu, iš viso sutvarkytos ir parengtos naudoti 136 kv. metrų ploto erdvės. Tai siauri, ilgi koridoriai, skliautuoti kambariai ir perėjimai iš vienos erdvės į kitą.

Istorija liudija, kad dar  1627-1629 metais, vadovaujant inžinieriui K. Roze Klaipėdą imta juosti olandiško tipo įtvirtinimais. Buvo supilti apie 3,5 m aukščio pylimai ir bastionai, aplink kuriuos iškasti grioviai – fosos. Iš viso buvo penki bastionai, sujungti kurtinomis – Gelderno, Kurmarko, Prūsijos, Malūnų ir Marių. Gelderno ir Kurmarko bastionai, kurtina, senasis ravelinas ir fosa yra dabartinis Jono kalnelis.

Pagal savo dydį miesto įtvirtinimai buvo priskiriami didžiųjų karališkųjų tvirtovių kategorijai. Darbai buvo baigti tik XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje. Vėliau gynybiniai pylimai rekonstruoti dar ir XVIII a. viduryje. To meto Klaipėdos įtvirtinimų sistema buvo sudėtinga. Kadangi miestą iš rytų ir pietų pusių apjuosė bastioniniai įtvirtinimai, o iš šiaurės saugojo naujoji Dangės upės vaga, todėl patekti į jį buvo galima tik pro Tilto, Kūlių (Akmenų) ir Malūnų vardais vadinamus vartus. Pastarieji du buvo įrengti po žemių pylimu.

XVIII a. antroje pusėje miesto įtvirtinimai prarado svarbą ir 1770 m. Prūsijos valdovo Fridricho Didžiojo nurodymu buvo suteiktas leidimas nugriauti įtvirtinimus, t.y. pylimus išnuomoti, griovius užpilti žemėmis, vartus griauti plytoms. XIX a. pr. visi sklypai jau buvo išdalinti miestiečiams. 

XIX – XX a. pradžioje Jono kalnelio teritorija buvo pramoninio priemiesčio dalimi, griovyje laikyti sieliai gretimoms lentpjūvėms, vėliau čia veikė irkluotojų bazė. Nuo XX a. 7 dešimtmečio buvo rengiami projektai, kaip teritoriją pritaikyti miestiečių rekreacijai. 1972-1997 m. laikotarpiu teritorijoje atlikti tyrimo ir projektavimo, projektų įgyvendinimo darbai.

Algis Vaškevičius

Autoriaus nuotraukos