Pokalbis su rašytoja Edita Barauskiene
2023-12-02

Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos (Tilžės) Akto pasirašymo dieną, t.y. lapkričio 30 d., Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Vilniaus Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas surengė Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo 105-osioms metinėms paminėti skirtą konferenciją.

Pranešimą apie lietuvininkų indėlį į Lietuvos susivienijimą skaitė iš Priekulės atvykusi kraštotyrininkė, mokytoja, rašytoja Edita Barauskienė. Ji Klaipėdos krašto metams parašiusi knygą „Šimtas metų po vienu stogu“ (Klaipėda: Eglė, 2022).

Vilniuje paminėtos 105-osios Tilžės Akto metinės, įteikti K. Donelaičio medaliai „Širdings brolau“
2023-12-02

Lapkričio 30 dieną Vilniuje, Seimo lankytojų centre gražiu renginiu buvo paminėtos 105-osios Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos (Tilžės) Akto pasirašymo bei Klaipėdos krašto susigrąžinimo 100-osios metinės. Šį renginį organizavo Kristijono Donelaičio draugija kartu su Mažosios Lietuvos reikalų taryba.  

Minėjimas prasidėjo bendra giesme „Lietuviais esame mes gimę“, kuriai muziką parašė Stasys Šimkus, o žodžiai – Jurgio Zauerveino. Renginį savo dalyvavimu pagerbė Seimo pirmininkės pavaduotojas, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas Paulius Saudargas, kuris pirmasis tarė pasveikinimo žodį.

Mažosios Lietuvos (Tilžės) Akto ir Klaipėdos krašto susigrąžinimo minėjimas
2023-11-26

Mažosios Lietuvos Tautinės tarybos (Tilžės) Akto 105-ųjų ir Klaipėdos krašto susigrąžinimo 100-ųjų metinių iškilmingas minėjimas vyks 2023 m. lapkričio 30 d., 16.00 val. Seimo lankytojų centre, Gedimino pr. 60, Vilnius.

Vakaronės metu taip pat išklausysime garbių svečių sveikinimo žodžius, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos garbės pirmininko Vytauto Šilo pranešimą „Mažosios Lietuvos (Tilžės) Akto svarba“ ir Kristijono Donelaičio draugijos pirmininko Gintaro Skamaročiaus pranešimą, projekto pristatymą “Karaliaučiaus kraštas ir kultūra – tarp istorijų ir tapatumo“.

Minėjimo metu vyks „Apskrito stalo“ diskusijos „Lietuviškas kultūros paveldas ir švietimas Karaliaučiaus krašte“. Jose dalyvaus:

Gintaras Skamaročius, Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas;

Romanas Senapėdis, buvęs kultūros atašė Karaliaučiuje;

Tatjana Rodenko, Lietuvių kalbos mokytoja.

Į diskusijas bus pakviesti įsijungti ir vakaronės dalyviai.

Minėjimo metu taip pat bus įteikti Kristijono Donelaičio medaliai „Širdings brolau“.

Vakaronės metu klausysimės meninės programos.

Siekis atstatyti Šv. Jono bažnyčią tebelieka planuose ir mintyse
2023-11-24

Jau daug metų tikimasi atkurti vieną svarbiausių Klaipėdos senamiesčio akcentų -- Šv. Jono bažnyčią. Apie poreikį ją atstatyti kalba istorikai, archeologai, liuteronų evangelikų bendruomenės nariai, visi  senojo Klaipėdos miesto atminties entuziastai. Tikėjimas, kad bažnyčia bus atkurta, itin sustiprėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Buvo išvalyta ir sutvarkyta bažnyčios teritorija, dar 1996 metais netvarkingas plotas paverstas skveru, o bažnyčios perimetras buvo pažymėtas gyvatvore.

2001 metais Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu buvo patvirtintas sklypo Turgaus g. 24 detalusis planas, dar po metų evangelikų liuteronų parapijai panaudos teise 100 metų perduotas žemės sklypas, kur stovėjo istorinė Šv. Jono bažnyčia.

Pirmoji mintis buvo ne atkurti istorinę Šv. Jono bažnyčią, o pastatyti naują. Ji buvo projektuojama buvusios bažnyčios pamatų vidinėje pusėje, su žymiai mažesniu nei autentiškas – 50 m aukščio bokštu.  2012 metais, minint Klaipėdos įkūrimo 760-ąsias metines, paminėta bažnyčios atstatymo darbų pradžia – būsimos bažnyčios vietoje atidengtas kertinis akmuo ir įkasta atminimo kapsulė. 

Puoselėjama viltis atstatyti Šv. Jono bažnyčią Klaipėdoje
2023-11-22

Idėja atkurti vieną svarbiausių Klaipėdos senamiesčio dominančių Šv. Jono bažnyčią aplink save pradžioje telkė istorikus, archeologus, evangelikų liuteronų bendruomenės narius ir senojo Klaipėdos miesto atminties entuziastus. Tikinčiųjų širdyse ilgus metus rusenusiai svajonei gyvybės įpūtė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Jau prabėgus keliems metams, miestas išvalė ir sutvarkė bažnyčios teritoriją, 1996 metais netvarkingas plotas paverstas skveru, o bažnyčios perimetras buvo pažymėtas gyvatvore.

2001 metais Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu patvirtintas sklypo Turgaus g. 24 detalusis planas, dar po metų evangelikų liuteronų parapijai panaudos teise 100 metų perduotas žemės sklypas, kur stovėjo istorinė Šv. Jono bažnyčia.