Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

Siekis atstatyti Šv. Jono bažnyčią tebelieka planuose ir mintyse
2023-11-24

Jau daug metų tikimasi atkurti vieną svarbiausių Klaipėdos senamiesčio akcentų -- Šv. Jono bažnyčią. Apie poreikį ją atstatyti kalba istorikai, archeologai, liuteronų evangelikų bendruomenės nariai, visi  senojo Klaipėdos miesto atminties entuziastai. Tikėjimas, kad bažnyčia bus atkurta, itin sustiprėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Buvo išvalyta ir sutvarkyta bažnyčios teritorija, dar 1996 metais netvarkingas plotas paverstas skveru, o bažnyčios perimetras buvo pažymėtas gyvatvore.

2001 metais Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu buvo patvirtintas sklypo Turgaus g. 24 detalusis planas, dar po metų evangelikų liuteronų parapijai panaudos teise 100 metų perduotas žemės sklypas, kur stovėjo istorinė Šv. Jono bažnyčia.

Pirmoji mintis buvo ne atkurti istorinę Šv. Jono bažnyčią, o pastatyti naują. Ji buvo projektuojama buvusios bažnyčios pamatų vidinėje pusėje, su žymiai mažesniu nei autentiškas – 50 m aukščio bokštu.  2012 metais, minint Klaipėdos įkūrimo 760-ąsias metines, paminėta bažnyčios atstatymo darbų pradžia – būsimos bažnyčios vietoje atidengtas kertinis akmuo ir įkasta atminimo kapsulė. 

Prieš dešimtmetį, 2013 metams baigiantis Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapija ir Šv. Jono bažnyčios atstatymo iniciatyvinė grupė steigiamajame susirinkime nutarė įsteigti Šv. Jono bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondą, kuris buvo įregistruotas 2013 m. gruodžio 13 d. Buvo parengtas Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo galimybių studija.

Šv. Jono bažnyčia Klaipėdoje minima bemaž nuo miesto įkūrimo XIII amžiaus viduryje. Klaipėdos Šv. Jono parapija savo istorijos atskaitos tašku laiko 1258-uosius metus. Iš šio laikotarpio istorikams žinomi vos keli XIII amžiaus dokumentai, kuriuose kalbama apie Šv. Jono bažnyčią, o archeologams jos aptikti dar nepavyko.

2021 metų vasarą evangelikų liuteronų bendruomenė su UAB „Senamiesčio projektai“ pasirašė 605 tūkst. eurų vertės projektavimo paslaugų sutartį. Pagal ją pirmiausiai bus projektuojamas atkuriamos bažnyčios bokštas, antruoju etapu – bažnyčia, trečiuoju – jos interjeras.

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu buvusios Šv. Jono bažnyčios vietos (Turgaus g. 24, Klaipėda) archeologinius tyrimus atliko Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto darbuotojai. Nemažai metų tik gyvatvorė žymėjo vietą, kur kelis šimtmečius į dangų kilo Šv. Jono bažnyčios bokštas. Per savo gyvavimo istoriją pastatas degė, buvo vėl atstatomas, o galiausiai po Antrojo pasaulinio karo buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus. Tačiau viltys, kad po aštuoniasdešimties metų pertraukos bažnyčia vėl bus prikelta, gyvos.

„Istorinės Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo projektas pripažinta svarbiu valstybei. Tad pirmiausia buvo nuspręsta atlikti vietos, kurioje stovėjo bažnyčia, archeologinius tyrimus. Juos atlikus, atidengta apie 30 proc. statinio pamatų. Vokietijoje rasti originalūs bažnyčios brėžiniai, tad atstatomi maldos namai galėtų būti tokie, kokie buvo po 1856–1858 m. rekonstrukcijos“, – pasakojo Zigmas Arcišauskas, KIC techninės priežiūros projekto vadovas.

Per kelis mėnesius trukusius darbus buvo ištirtas 606 kv. metrų plotas, atidengti bažnyčios bokšto, sienų pamatai, juose išmūryti šeši kontraforsai, dvi vidaus kolonos, dvi puskolonės, nežinomo mūrinio priestato pamatai, šildymo sistema, grindinio likučiai, kapų vietos. Archeologai surinko įvairių XVI-XX a. radinių – ir iš nugriautos bažnyčios, ir patekusių čia iš kitur.

„Tyrimais nustatyta, kad statant bažnyčios pamatus buvo naudojami stambūs lauko akmenys, o jų tarpai užpildyti smulkesniais (taip pat ir grindinio) akmenimis, plytgaliais. Pamatuose sveikos plytos yra vieno standarto, kuris taikytas bažnyčiai statyti 1706 m. Tuo tarpu bažnyčios griuvenose rasta net kelių skirtingų rūšių ir dydžių plytų. Jos liudija, kad po 1854 m. gaisro ar kitų bažnyčios tvarkybos darbų naudotos įvairesnės plytos“, – sakė archeologė dr. R. Nabažaitė.

Archeologinių tyrimų radiniai patvirtina bažnyčios istorijos faktus, o visa ši informacija pasitarnauja prikeliant bažnyčią naujam gyvenimui. Archeologiniams tyrimams atlikti buvo skirta 20 tūkstančių eurų, jie finansuoti iš Paveldotvarkos 2020 metų programos lėšų.

Šv. Jono bažnyčios vietoje stovėjusios ankstesnės bažnyčios likimas nėra visiškai aiškus, bet tikrai žinoma, kad „1696 m. gegužės 14 d., dieną prieš tai atlaikęs mišias senojoje bažnyčioje, karališkojo dvaro vyresnysis pamokslininkas dr. Bernhardas von Sandenas naujoje bažnyčios statybvietėje padėjo kertinį akmenį.“ Nauji maldos namai pašventinti 1706 m. sausio 18 d.

Per 1854 m. spalio 4–6 d. siautusį gaisrą sudegė net trys bažnyčios, tarp jų – ir Vokiečių. Jos netektis buvo apmaudi dar ir dėl to, kad miestiečiai, gaisrui prasidėjus, šiuose maldos namuose bandė slėpti savo auksą, sidabrinius daiktus ir netgi grynuosius pinigus, tikėdamiesi, kad gaisras jų nepalies. Deja...

Pasak filologės, kraštotyrininkės ir rašytojos Jovitos Saulėnienės, knygų „Jos didenybė Prūsijos karalienė Luizė Mėmelyje“, „Nugrimzdusi Klaipėda“ ir “Karališkoji Klaipėda” autorės, tuo metu gaisrai buvo tikra nelaimė. Jau nuo seno būta nurodymo mieste statyti medinius namus, kad užpuolus priešams juos būtų galima per šešias valandas sudeginti ir pabėgti iš miesto. Gaisrai kildavo dažnai, ir ugnis greitai nuniokodavo tuos medinius pastatus.

Po šio gaisro bažnyčia buvo atstatyta labai sparčiai – 1857 m. rugsėjo 13 d. įvyko jos pašventinimo iškilmės. Kaip ir 1706 m., ši ceremonija surengta dar nebaigus atstatymo darbų. Bokštas, kuriam iškelti iki smailės pritrūko lėšų, buvo užbaigtas 1863-aisiais. Naujai atstatyta evangelikų liuteronų bažnyčia Klaipėdoje veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Per jį bažnyčia smarkiai nukentėjo, o 1946–1947 m. buvo visiškai nugriauta.

Pasak J. Saulėnienės, Klaipėda pradėta kurti su svarbiu linkėjimu “didelės laimės ir išganymo”. Pradžioje kuriant šį miestą buvo pastatytos dvi bažnyčios, o kur jos stovėjo, nėra tiksliai žinoma. Kai 1525 m. kunigaikštis Albrechtas atsisakė ordino magistro pareigų ir per mėnesį susipažinęs su Liuterio mokslu atvyko į tuometį Memelį, tai miestui pranašavo daug permainų.  

“Kūrimosi pradžioje XIII amžiuje tai buvo mažas miestelis su maždaug šimtu gyventojų, o jau XVI amžiuje gyventojų buvo gerokai daugiau. Dviejų bažnyčių nugriovimas, jų vietoje pastatant naują, sukėlė didelį gyventojų pasipiktinimą, bet perėmęs protestantų liuteronų tikėjimą Albrechtas padarys viską, kad iki pat XVIII mažiaus valstybine religija būtų protestantizmas”, -- sakė ji.

J. Saulėnienė pasakoja, kad prūsiškasis Klaipėdos laikotarpis tęsėsi 393 metus, Prūsijos karaliai mieste gyveno 1808–1809 m. Tuo laiku čia klestėjo karališkasis dvaras, čia lankėsi Rusijos valdovas Aleksandras I, Prancūzijos, Anglijos ir kitų šalių aukšto rango diplomatai. Miestas tapo žinomas, nes čia buvo sprendžiamas daugelio Europos šalių likimas, sudaromos politinės sutartys.

Be abejo, paskelbtas baudžiavos panaikinimas Prūsijoje, Klaipėdoje pradėtos reformos kariuomenės, švietimo ir kitose srityse turėjo įtakos ne tik miestui, bet ir visai išsaugotai karalystei. Napoleono karo sąlygomis Klaipėda netapo „dideliu, triukšmingu miestu“, o karalius Friedrichas Wilhelmas III praplėtė miesto teritoriją, dovanodamas žemių, miškų, pailgino Liepų gatvę, pagerino tvarką mieste, jame tapo švariau. Tada Klaipėdoje atsirado karališkųjų ženklų. Nemažai jų išliko iki mūsų dienų.

Pasak Šv. Jono bažnyčios atstatymo fondo vadovės Lilijos Petraitienės, viltys atstatyti šią bažnyčią gyvos, darbai planuojami toliau. Projekto pradžioje planuota, kad bažnyčią planuojama atstyti iki 2027 metų pabaigos. Nežinia, ar ši data reali, nes per tą laiką gerokai išbrango ir statybos darbai, ir medžiagos. Vis dėlto dar  2020 metais Lietuvos Respublikos Seimas, 91 parlamentarui balsavus „už“, nusprendė Šv. Jono evangelikų liuteronų bažnyčios atstatymą pripažinti valstybei svarbiu projektu, tad viltys atstatyti šią bažnyčią gyvos.

Algis Vaškevičiaus

Autoriaus nuotraukos

 

  

 

 

 

Sprendimas: www.arius.lt