Lietuvių kalbos Karaliaučiaus krašto gyventojai mokosi nuotoliniu būdu
2023-12-10

Tatjana Rodenko yra gimusi Karaliaučiuje, nemažai metų gyvenusi pačiame Lietuvos ir Karaliaučiaus srities pasienyje, Eitkūnuose (dab.rus. Černyševskojė) esančiame kariniame miestelyje. Jos tėvas yra ukrainietis, o motina – lietuvė. Moteris turi dvigubą, Rusijos Federacijos ir Lietuvos pilietybę.

Išsilavinimą ji įgijo Įsruties (dab.rus. Černiachovsko) pedagoginėje kolegijoje, gavusi pradinių klasių ir lietuvių kalbos pradinių klasių mokytojos kvalifikaciją. Po to neakivaizdiniu būdu baigė Karaliaučiaus  valstybinį universitetą, įsigijo pradinių klasių mokytojos aukštąjį išsilavinimą.

Studijų metais ji susipažindino su lietuvių bendruomenių veikla, pradėjo aktyviai dalyvauti lietuviškuose renginiuose, buvo folkloro festivalių, minėjimų, skaitymų, lietuvių kalbos olimpiadų ir kitų vietinių renginių vedėja. Ji buvo ir Karaliaučiaus srities lietuvių jaunimo sąjungos pirmininke. 

Buvęs kultūros atašė – apie darbo metus Karaliaučiuje
2023-12-09

Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Karaliaučiuje, 2011-2015 metais kultūros atašė dirbo istorikas Romanas Senapėdis. Anksčiau, iki jo šias pareigas ėjo rašytojas, visuomenininkas Arvydas Juozaitis, o, pasibaigus jo kadencijai, dvejus metus atašė neturėta. Artėjant 300-osioms Kristijono Donelaičio gimimo metinėms, susigriebta, kad žmogaus šiame poste būtinai reikia, ir į Karaliaučių išvyko R. Senapėdis. 

Pasak jo, tai buvo didelis iššūkis ir labai įdomūs darbo metai. Pasibaigus kadencijai jį pakeitė Raminta Gecevičienė, o, jai išvykus, jau keleri metai generalinis konsulatas kultūros atašė vėl neturi.

Apie tuos įsimintinus darbo metus Karaliaučiuje ir pakalbinome R. Senapėdį, kuris šiuo metu dirba Lietuvos kultūros ministerijos kultūros paveldo politikos grupės vyriausiuoju specalistu. Jį kalbino šių eilučių autorius.  

Eksponatai Kristijono Donelaičio muziejui arčiau poeto gimtinės
2023-12-07

Šį ketvirtadienį, kaip Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas, susitikau su Vilkaviškio rajono savivaldybės meru Algirdu Neiberka ir Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos direktoriumi Sauliumi Spangevičiumi.

Susitikimo metu aptarėme galimybes Kybartuose, gimnazijos patalpose gerokai išplėsti Kristijonui Donelaičiui skirtą ekspoziciją, ją papildant nuolatiniais ir laikinais eksponatais.

Susitikimo metu priminiau, kad, minint lietuvių dainiaus, poemos “Metai” autoriaus 300-ąsias gimimo metines, buvo sukaupta ir pagaminta daug vertybių, skirtų Kristijono Donelaičio muziejui Tolminkiemyje. Šios vertybės muziejui turėjo būti perduotos pagal Lietuvos ir Karaliaučiaus srities vadovybių 2013-2014 m. susitarimus.

XVIII a. baldų ir kitų eksponatų gamyba bei rinkimas užsitęsė, vėliau, prasidėjus Krymo okupacijai, šalių santykiai atvėso, tad ir muziejui skirtų vertybių perdavimas “įšalo”.

Šiuo metu Donelaičio laikų (1714.01.01-1780.02.18) baldai, virtuvės įranga, drabužiai, knygos ir kelios dešimtys kitų eksponatų yra Lietuvos nacionaliniame muziejuje (LNM).

Marijampoliečiai vėl atidavė duoklę Kristijonui Donelaičiui
2023-12-03

Gruodžio 1-ąją Marijampolės K. Donelaičio draugija surengė tradicinę respublikinę konferenciją-skaitymus, skirtus Kristijonui Donelaičiui. Šiemet konferencijos tema buvo “Kultūrinė ir istorinė atmintis epochų sąskambiuose: nuo Tolminkiemio iki Marijampolės”.

Renginys prasidėjo prie K. Donelaičio paminklo, kur buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakelės. Po to visi rinkosi  Marijampolės  savivaldybės tarybos posėdžių salėje. Čia po mokytojos ir kraštotyrininkės Danutės Vidrinskienės sukurtų žodžių Donelaičiui, kuriuos perskaitė draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė buvo pasveikintas ilgametis draugijos narys, jos įkūrimo iniciatorius Vytautas Gaulia, rugsėjį minėjęs 90-ąją gimtadienį.

Pokalbis su N.M. Šerniūte apie jos naują romaną
2023-12-02

Šiandien jums pristatome pokalbį (garso įrašą) su literate Nijole Maryte Šerniūte, kilusia iš Šilininkų netoli Švėkšnos, dabar gyvenančia Filadelfijoje, JAV. Ji šiemet nudžiugino romanu „Vilkų Kampo Eliza“, kurį išleido leidykla „Slinktys“ .

Romano veiksmas nukelia į XIX amžiaus pirmąją pusę, į du kaimus, kurių vienas, Grabupiai, yra lietuvininkų žemėse, o kitas, Oželiai, dūnininkų Žemaitijoje. Jame įtaigiai pasakojama dviejų šeimų, Ožkarčių ir Vilkų, istorija. Centrinė kūrinio ašis – Eliza, graži, stiprios dvasios moteris, apie ją sukasi pasakojimas, piešiamas jos paveikslas, gyvenimo istorija ir likimas.

Lapkričio mėnesį autorė naująją knygą pristatė Lietuvos skaitytojams, knygos sutiktuvės surengtos Kaune, Švėkšnoje, Šilutėje, Klaipėdoje,... .