Karo lakūnas Erikas Mačkus - pirmasis iš Klaipėdos krašto kilęs Lietuvos karo aviacijos lakūnas
2023-12-30

Prieš 120 metų, 1903 m. sausio 26 d. Stučiuose (Gelžinių vls., Klaipėdos aps.) gimė Erikas Mačkus, Lietuvos kariuomenės savanoris, pirmasis iš Klaipėdos krašto kilęs Lietuvos karo aviacijos lakūnas.

E. Mačkus augo gausioje ūkininkų Mikelio ir Marinkės (g. Dovilaitės) Mačkų šeimoje, kurioje didele vertybe laikyta lietuviška spauda – knyga ir laikraštis. Tėvas Mikelis Mačkus (1864–1940) buvo Dievo žodžio sakytojas, greta ūkininkavimo vertėsi siuvėjo amatu; per Pirmąjį pasaulinį karą sudegus sodybai Stučiuose, įsikūrė Doviluose, po karo ėjo Dovilų seniūno pareigas.

Pradžios mokyklą E. Mačkus lankė gimtuosiuose Stučiuose, vėliau mokėsi Klaipėdoje. Baigęs vokiečių gimnazijos keturias klases ir Karo milicijos mokyklą (III laida), – tebegriaudžiant Pirmajam pasauliniam karui, kuriame žuvo du vyresnieji broliai iš tėvo pirmos santuokos su Marinke Jurgaityte, – dar būdamas nepilnametis, 1918 m. sausio 20 d. savanoriu įstojo į Vokietijos kariuomenę, tarnavo pėstininkų pulke, kovėsi Vakarų fronte, buvo sužeistas durtuvų kautynėse antrajame Marnos mūšyje.

Po karo grįžęs į gimtinę E. Mačkus apie metus talkino tėvų ūkyje Doviluose, o 1920 m. lapkričio 22 d., perėjęs sieną į Didžiąją Lietuvą, stojo savanoriu į kuriamą Lietuvos Respublikos kariuomenę, buvo paskirtas 1-o savanorių pulko 7-os kuopos eiliniu. 1921 m. lapkričio 13 d. perkeltas į Kauno komendantūrą, toliau lavinosi lankydamas Suaugusiųjų kursus. 1922 m. lapkričio 9 d. įstojo į Karo mokyklą. 1923 m. sausį dalyvavo Klaipėdos krašto sukilimo operacijoje.

Lietuvininkas Viktoras Gailius
2023-12-30

Prieš 130 metų, 1893 m. rugpjūčio 27 d. Berštininkuose (Plaškių vls., Tilžės aps.) gimė Viktoras Gailius, Tilžės Akto signataras, žurnalistas, teisininkas, diplomatas, Klaipėdos krašto Direktorijos pirmininkas, gubernatorius, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK’o) reikalų vedėjas, Pasaulio lietuvių bendruomenės Vokietijoje Krašto valdybos vicepirmininkas.

Viktoras Gailius (Michael Ulrich Viktor Gailus) augo pasiturinčių ūkininkų Martyno ir Gretos (g. Faltinaitės) Gailių šeimoje, buvo antras iš trijų sūnų. Broliai Valentinas ir Alvinas taipogi taps žinomais Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjais. Tėvas Martynas Gailius (1857–1944) buvo aktyvus „Birutės“ draugijos narys, vienas iš evangelikų liuteronų švietimo ir labdaros draugijos „Sandora“ steigėjų, rėmė lietuvininkų kandidatus rinkimuose į Vokietijos Reichstagą ir Prūsijos Landtagą, 1910–1911 m. buvo Lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystės pirmininkas.

Pradžios mokyklą Viktoras Gailius lankė Plaškiuose, 1914 m. baigė Tilžės gimnaziją. 1913 m. su bendraminčiais gimnazijoje buvo įsteigęs slaptą draugiją „Kardas“, kuri siekė atlietuvinti suvokietėjusius bendramokslius. Dar būdamas gimnazistas, įsidarbino jaunimo laikraščio „Prūsų Lietuvos savaitraštis“ redakcijoje. Dalyvavo keleto Mažosios Lietuvos jaunimo draugijų veikloje. Vykstant rinkimams į Landtagą, padėdamas tėvui, Tilžės apskrityje raitas agitavo ir rinko parašus už lietuvininkų atstovą.

Lietuvos vokietis, Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis Jurgis Hesas
2023-12-30

Prieš 120 metų, 1903 m. gegužės 17 d. Ariogaloje (Ariogalos vls., Kėdainių aps.) gimė Jurgis Hesas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Karo mokyklos VI laidos absolventas. Jurgis Hesas gimė tuomečio Kėdainių evangelikų liuteronų parapijos Ariogalos filijos kantoriaus Hermano Heso šeimoje, kurioje augo su seserimis Ana ir Erna. Privačiai pasirengęs, nuo 1920 m. mokėsi Kauno realinėje gimnazijoje. Baigęs keturias klases, „tiesiai iš gimnazijos suolo“ 1922 m. kovo 24 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės 3-ąjį dragūnų „Geležinio vilko“ pulką. Tų pačių metų rudenį buvo pasiųstas į Karo mokyklą.

1923 m. sausį kariūnas Jurgis Hesas dalyvavo Klaipėdos krašto sukilimo operacijoje, buvo apdovanotas Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu. 1924 m. rugsėjo 28 d. baigęs Karo mokyklą (VI laida) leitenanto laipsniu, J. Hesas buvo paskirtas į 6-ąjį pėstininkų Pilėnų kunigaikščio Margio pulką 1-os kuopos jaunesniuoju karininku. 1926 m. rugpjūčio 30 d. drauge su 6-ojo pulko 1-o bataliono kariais ir grupe karininkų buvo perkeltas į 2-ąjį pėstininkų LDK Algirdo pulką, o rugsėjo 13 d. paskirtas į 2-ąjį ulonų LDK Birutės pulką, čia tarnavo 3-čio ir 4-o eskadrono jaunesniuoju karininku. Pastarajam daliniui priklausė iki savo tragiškos mirties.

50 metų Kristijono Donelaičio paminklui Klaipėdoje. Aikštės atnaujinimas
2023-12-29

Šiandien sukanka lygiai 50 metų, kai 1973 m. gruodžio 29 d., Klaipėdoje, Duonelaičio aikštėje (taip ji vadinta nuo 1925 m.) buvo atidengtas paminklas Kristijonui Donelaičiui.

Istorija ir žmonės pasakoja, kad iniciatyvos Duonelaitį pagerbti ir paminklais įamžinti Rambyne bei Klaipėdoje, buvo kilusios dar 1913 m., planuojant Didžiojo poeto gimimo 200-metį. Bet, tuo metu sutrukdė I Pasaulinis karas. Tarpukario metais K. Donelaičio atminimas Klaipėdoje buvo įamžintas buvusiai Sporto (Gimnastikos) vardo aikštei 1925 m. suteikiant Duonelaičio vardą.

Pokario metu paminklo idėja vėl įsirusendavo ir būdavo nuslopinama. Galiausiai, tuometinės Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos (dabar – Vytauto Didžiojo gimnazija) direktorius Romualdas Bloškys, minint Poeto 260-metį, dar kartą iškėlė šią idėją. Šį sumanymą įgyvendino visas būrys klaipėdiečių, talkinant vilniečiams, marijampoliečiams ir kitų kraštų susipratusiems lietuviams.

Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Nijolė Černauskienė
2023-12-29

Ji visada pilna sumanymų ir idėjų. Ji su pasididžiavimu vardina, kokius darbus padarė su meile dėstydama Donelaičio gyvenimą ir kūrybą, didžiuojasi ir Poeto vardo gimnazija, likusia jau vienintele Lietuvoje. O man liūdna, kad kitos mokyklos atsisakė (ar buvo kitaip?) šio vardo ir kodėl, nes buvo jų ir tarpukario laikotarpiu, ir neaiškumai dėl gimnazijos vardo Klaipėdoje. Bet šį kartą noriu pristatyti ypatingą gimnazijos mokytoją! Kuri, atrodo, ir gimusi būti mokytoja, į gyvenimą atėjusi iš gražaus Lietuvos pakraščio kampelio Vilkaviškio rajone, netoli pasienio su Lenkija. Tame kampelyje, kaip sako Nijolė, net keturi ežerai, vienas už kitą gražesni, žuvingi... Mokėsi Gražiškių vidurinėje mokykloje. Tuo metu mokytojų kolektyvas buvo jaunas, kūrybingas, todėl puikiai sutardavo, vyko daug gražių renginių, išvykų. O lituanistika nebuvo pirmas ir vienintelis jos pasirinkimas, nes svajota apie teisę, bet nebuvo sąlygų kaimo mergaitei.

Kaip tik tada lietuvių kalbą į Gražiškius atvyko dėstyti jaunas mokytojas. Literatūrą jis pateikė kitokiomis įžvalgomis, paskatino diskutuoti, dėstė daug poezijos. Nijolė prisimena: „Pati jau buvau bandžiusi rašyti eiles, sekėsi kurti ir prozą, dalyvavau meninio skaitymo konkursuose... Charizmą, kaip dabar sakoma, turėjau prigimtinę, todėl, matyt, ir pasukau Vilniaus pedagoginio instituto link.“