Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

Romano "Tolminkiemio sodininkas" pristatymas Kaune
2016-02-23

Kovo 3 d. 17.30 val. Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje (Laisvės al. 57) vyks Kristijono Donelaičio draugijos ir šios bibliotekos organizuojamas renginys – Editos Barauskienės istorinio romano „Tolminkiemio sodininkas“ pristatymas.
 
„Tolminkiemio sodininkas” yra skirtas Kristijono Donelaičio (1714–2014) 300-osioms gimimo metinėms. Autorė vaizduoja, kaip šią neeilinę asmenybę formavo krašto istorija ir aplinka, gimtosios kalbos būklė, Karaliaučiaus universitetas, įkvėpė Martyno Mažvydo katekizmas. Sukurdamas neeilinį literatūros kūrinį – poemą „Metai”, K.Donelaitis talentingai panaudojo lietuvių kalbos išteklius, kūrinio savitumas bei kalbos grožis tebežavi ir XXI amžiuje. Knyga konkretizuoja, priartina K.Donelaičio asmenybę šių dienų skaitytojams, prasmingai papildo donelaitianą.
 
Jau tuokart  Liudvikas Rėza labai taikliai pastebėjo: „Ne tik „Metų“ mintys – teisingos ir gilios, bet ir palyginimai – natūralūs ir taiklūs, aprašymai – gyvi, visas pasakojimas – vaizdingas, o, be to, visi palyginimai ir vaizdai paimti iš kaimo gyvenimo...“ Baigęs vertimą L.Rėza su pasididžiavimu rašė: „Mūsų poetas, kuris sugeba panaudoti visus lietuvių kalbos resursus, stebina kalbos žinovus išraiškos dailumu, jėga ir žodingumu. Šiuo atžvilgiu kūrinys turi klasikinę vertę ir yra tobulas pavyzdys lietuvių tautai. Jo kalba kaip upė išsilieja galingu srautu, nesulaikoma nei šiurkščios elizijos, nei stamantraus žodžio, ir nejučiomis pagauna skaitytoją. Kas užgimė dvasios gelmėje, lengvai ir maloniai sklinda iš lūpų. Viskas mąstyta ir pasakyta grynai lietuviškai, ir žinovui belieka džiaugtis“.
 
2015 metais istorinis romanas „Tolminkiemio sodininkas“ tapo laureatu Šilutės Fridricho Bajoraičio bibliotekos organizuotame konkurse.
 
Renginio metu Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius plačiau pristatys šios draugijos veiklą, jos leidžiamą laikraštį "Donelaičio žemė", narystės šioje draugijoje galimybes.
 
Organizatorių inf.


Apdovanojimai Kristijono Donelaičio medaliu „Širdings brolau“
2016-02-08

Kristijono Donelaičio draugija ir Lietuvos rašytojų sąjunga tarpusavio sutarimu nusprendė įsteigti apdovanojimus Kristijono Donelaičio medaliu „Širdings brolau“. Apdovanojimo  devizas „Širdings brolau“ yra kreipinys iš Kristijono Donelaičio 1777 m. birželio 10 d. lietuviško laiško Johanui Gotfrydui Jordanui.

 Kristijono Donelaičio atminimo medalis „Širdings brolau“ (toliau – Medalis) skirtas skatinti Kristijono Donelaičio asmenybės, jo kūrybos, lietuvių kultūros palikimo nagrinėjimą, jo įamžinimą, Lietuvos ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities bendradarbiavimą kultūros ir/ar švietimo srityje.

 K. Donelaičio draugijos ir Lietuvos rašytojų sąjungos apdovanojimas Kristijono Donelaičio  atminimo medaliu „Širdings brolau“ vyks pagal patvirtintus nuostatus. Nugalėtojus atrinks 7 asmenų komisija. Kasmet numatoma apdovanoti po 2-3 asmenis.

Skaitykite plačiau...


Metų pradžia su Kristijonu Donelaičiu
2016-01-30

Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Kristijono Donelaičio auditorijoje rinkosi K. Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus nariai, universiteto dėstytojai, šiauliečiai į popietę, skirtą poeto 302-ioms gimimo metinėms paminėti.  Aktorius Vladas Baranauskas perskaitė ištrauką iš poemos „Metai“, kitų Mažosios Lietuvos rašytojų ir kultūros veikėjų eiliuotų ir prozos kūrinių ištraukų.

Profesorė Džiuljeta Maskuliūnienė priminė apie fakultete vykusią konferenciją „Metų laikai kultūroje“, kuri buvo dedikuota K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Gražus šios konferencijos žiedas ir prasmingas aidas – knyga „Acta humanitarica universitatis Saulensis. Metų laikai kultūroje“. Vienas šios knygos skyrius yra skirtas K. Donelaičio asmeniui ir kūrybai tyrinėti, kiti skyriai nagrinėja metų laikų temą įvairiuose tekstuose – lietuvių ir užsienio literatūroje, kitose meno rūšyse.

Profesorė pabrėžė, kad lietuvių literatūra, lietuviškas grožinis žodis prasideda nuo metų laikų temos, būro gyvenimo apmąstymų.
Skaitykite plačiau...


Panemunės pilyje tartasi dėl kultūrinio bendradarbiavimo Karaliaučiaus srityje
2016-01-26

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos narys Raimundas Paliukas 2016 m. sausio 22 d. organizavo Lietuvos savivaldybių vadovų ir valstybės institucijų atstovų pasitarimą dėl bendradarbiavimo su savivaldybėmis partnerėmis Kaliningrado (Karaliaučiaus) srityje lietuvių švietimo plėtotės, kultūros paveldo išsaugojimo ir atmintinų metų programų įgyvendinimo klausimais. Jurbarko rajono savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus siūlymu, pasitarimas vyko Jurbarko rajone esančioje Panemunės pilyje.

Pasitarime buvo aptarta, kaip, plėtojant bendradarbiavimą su Karaliaučiaus srities savivaldybėmis, prisidėti prie lietuvių bendruomenių veiklos, lietuvių kultūros puoselėjimo, lietuvių kalbos mokymo, lietuvių kultūrai reikšmingo paveldo išsaugojimo.

Skaitykite plačiau...


Minimos 185-osios Jurgio Zauerveino gimimo metinės
2016-01-12

Sausio 14 dieną 18 val. Vilniuje, Keliautojų klube (K.Kalinausko g. 9) rengiamas Mažosios Lietuvos himno autoriaus Jurgio Zauerveino (1831-1904) 185-ųjų gimimo metinių minėjimas. Apie jo gyvenimą ir veiklą papasakos Irena Tumavičiūtė, o jo ryšius su Vydūnu primins filosofas, literatūrologas ir Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjas Vacys Bagdonavičius. Taip pat po minėjimo bus aptarti artimiausi Vydūno draugijos planai ir einamieji reikalai.  
 
J.Zauerveinas - evangelikų liuteronų pastoriaus šeimoje Hanoveryje, Vokietijoje gimęs poliglotas, filosofijos daktaras, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, poetas, žinomas Girėno slapyvardžiu. Jis mirė 1904 m. gruodžio 16 dieną Norvegijoje, palaidotas Gronau mieste Vokietijoje. J.Zauerveinas - žinomas poliglotas (mokėjo 62 kalbas), poetas, engiamų tautų teisių gynėjas. Eiles jis rašė daugiau kaip 30 kalbų.
Skaitykite plačiau...


Pirmas lapas Ankstesnis lapas Kitas lapas Paskutinis lapas


Naujienos 376 - 380 / 469

 

Sprendimas: www.arius.lt