Gegužės 13 dieną Marijampolėje, VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro kvietimu, apsilankė Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities Stalupėnų (Nesterovo) rajono delegacija, vadovaujama Užsienio ir viešųjų ryšių tarnybos vadovės Darijos Komisarovos. Delegacijoje buvo ir lietuvių kalbos mokytoja Tatjana Rodenko su 14 moksleivių grupe. Šie 9-15 metų moksleiviai gimtinėje lanko lietuvių kalbos ir etnokultūros būrelį, domisi grožinės lietuvių literatūros pradininko Kristijono Donelaičio kūryba. Kartu su moksleiviais atvyko K.Donelaičio vardo bibliotekos Stalupėnuose direktoriaus pavaduotoja Angelina Čeriomkina ir vietos laikraščio „Selskaja nov“ redaktorė Oksana Nikitina.

Šiame rajone, Tolminkiemyje (Čistyje Prudy) yra vienas iš svarbiausių lietuvių kultūros židinių – Kristijono Donelaičio muziejus, su rajono vadovais bei darbuotojais vykdomi bendri projektai. Kvietimu buvo siekiama draugiško rajono atstovams, ypač jaunajai kartai parodyti Marijampolės miesto ir atskirų įstaigų pasiekimus, pasidalinti mūsų gerąja patirtimi, skatinti tolesnius tarpusavio kultūrinius mainus. 

„Man labai malonu atvykti į Marijampolę ir čia parodyti fotografijas iš Karaliaučiaus krašto. Sūduva man artima ir tuo, kad mano močiutė yra kilusi iš Pilviškių, o prosenelis nuo caro armijos iš Pilviškių bėgo būtent į Rytprūsius“, - sakė parodos atidaryme fotografijų autorė E.Senapėdienė.

 

Renginys Marijampolės kultūros centre prasidėjo įžanginiu Marijampolės K.Donelaičio draugijos pirmininkės Vidos Mickuvienės žodžiu bei „Marijampolės kanklinykų“ ansamblio atliekamomis Liudviko Rėzos užrašytomis dainomis. Parodos autorė istorikė E.Senapėdienė susirinkusiems papasakojo, kad ketverius metus gyveno Karaliaučiaus krašte, kai jos vyras Romanas Senapėdis ėjo kultūros atašė pareigas Lietuvos Respublikos Generaliniame konsulate Karaliaučiuje. Atostogų metu, taip pat savaitgaliais ji važinėjo po šį kraštą, atrasdama jį tarsi iš naujo ir stengėsi įamžinti įvairias vietas.

 

Neseniai pasirodė nauja knyga - muzikologės Irenos Skomskienės straipsnių rinkinys „Dainų ir kovų keleivis“. Lietuvos skaitytojams muzikos istorikė ir choro dirigentė Irena Skomskienė pateikia periodinėje spaudoje publikuotus ir naujus straipsnius apie XIX a. Mažosios Lietuvos raštijos bei dvasinių vertybių puoselėtoją Liudviką Gediminą Rėzą. Iš keturių Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų – J. Bretkūno, K. Donelaičio, L. G. Rėzos ir Vydūno – pelnusių Lietuvos ir vokiečių kultūrinės visuomenės pripažinimą, būtent L.Rėza išsiskyrė aukštu autoritetu ne tik savo krašte. 

 

Pedagogas (išugdęs F. Kuršaitį, pirmąjį lituanistą), kritikas, vertėjas, poetas, leksikografas, folkloristas (ir pirmasis lietuvių mitologas), filosofijos bei teologijos daktaras, universiteto profesorius – tai dar ne viskas pasakyta apie šį šviesų žmogų. L. G. Rėza dirbo Karaliaučiaus universiteto rektoriumi, buvo Lietuvių kalbos seminaro direktorius, aktyvus visuomenės veikėjas, priklausė Karaliaučiaus miesto elitui, dalyvavo Prūsijos Biblijos platinimo draugijos veikloje, buvo aktyvus Karaliaučiaus miesto Karališkosios vokiečių draugijos narys (skaitė pranešimus Lietuvos istorijos ir tautosakos klausimais), buvo Prūsijos provincijos Konsistorijos ir mokyklų  kolegijos narys, dalyvavo Karaliaučiuje veikusios Šv. Jono trijų karūnų masonų ložės veikloje.