Kviečiame skaityti antrąjį žurnalo "Donelaičio žemė" numerį
2016-10-18

Jau pasirodė naujas, antrasis šiais metais žurnalo "Donelaičio žemė" numeris. Jame - atsisveikinimas su buvusiu ilgamečiu leidinio redaktoriumi Steponu Lukoševičiumi, pasakojimas apie mokslo metų pradžią Karaliaučiaus krašto lituanistinėse mokyklose, apie vasarą Šventojoje vykusią šio krašto vaikų kūrybinę stovyklą "Palikimas-3", apie daug metų Karaliaučiaus krašte, Šilėnų (Pobedino) lietuviškoje mokykloje dirbusią mokytoją Aldoną Skauronienę. Čia rasite ir pasikalbėjimą su jau dešimt metų Karaliaučiaus Baltijos federaliniame I.Kanto universitete lietuvių kalbą dėstančia Violeta Lopetiene, rašinį apie Gotfrydui Ostermejeriui skirtą konferenciją Lietuvoje, taip pat spausdinamas istoriko daktaro Algirdo Matulevičiaus straipsnis apie šį žymų Mažosios Lietuvos veikėją, kurio 300-ąsias gimimo metines minime. Apie pasiruošimą Vydūno 150-osioms gimimo metinėms rašo Vydūno draugijos garbės pirmininkas Vaclovas Bagdonavičius, K.Donelaičio palaikų perlaidojimo istoriją 1979-aisiais metais primena istorikas Antanas Žilinskas, tęsiamas Marijampolės kolegijos dėstytojos Valės Sorakaitės straipsnis apie K.Donelaičio gyvenimą ir veiklą Tolminkiemyje. Profesorė Džiuljeta Maskuliūnienė pasakoja apie "Metų" autoriui skirtus leidinius, yra ir kitų įdomių rašinių. "Donelaičio žemę"  galima užsiprenumeruoti pašte, taip pat įsigyti redakcijoje Marijampolėje, Vytauto g.28 bei K.Donelaičio draugijos skyriuose.

Asmenybė, dirbusi ateičiai
2016-10-13

Spalio 7-ąją Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centre įvykusi mokslinė konferencija „Martyno Liudviko Rėzos epocha ir jo darbai“ užbaigė Martyno Liudviko Gedemino Rėzos 240 –ųjų gimimo metinių jubiliejinius renginius. Devynių mokslininkų iš Klaipėdos ir Vilniaus parengti pranešimai dar kartą patvirtino, kokia visapusiška asmenybė buvo M.L.G. Rėza.  Šios iškilios asmenybės ir jo darbų vertinimas mokslininkams iki šiol kelia daug iššūkių.

Jei Kristijonas Donelaitis mūsų kultūrinėje sąmonėje yra, tai to nepasakysi apie Rėzą, - tvirtino vilnietė doc. dr. Ingė Lukšaitė, priminusi, jog Rėza dirbo ateičiai ir padėjo pagrindus dabartinei lietuvių kultūrai. „Rėzą mes savo noru „susiaurinome“  - ir tai tęsiasi jau šimtą metų“, -  apgailestavo  doc. dr. Nijolė Strakauskaitė,  savo pranešime kalbėjusi apie iškilius Rytų Prūsijos veikėjus, kuriuos domėtis Prūsų Lietuva paskatino Rėzos fenomenas.  

Turbūt akivaizdžiausiai Rėzos „kitoniškumas“ ir jo prūsiška tapatybė atsiskleidė dvejuose pranešimuose: evangelikų liuteronų kunigo klaipėdiečio dr. Dariaus Petkūno (kalbant apie Rėzos nuopelnus bažnyčios istorijai ir teologijai) bei vilnietės dr. Dainoros  Pociūtės,  apžvelgusios Rėzos – Prūsijos kariuomenės  kapeliono 1813-1814 m. karo žygių dienoraščius, kuriuose dominuoja  ne karo, o kultūros ir švietimo temos, daug pasakančios apie rašiusįjį asmenį.

Kviečiame į konferenciją
2016-10-04

Kelionė ne tik į Tilžę
2016-10-04

Taip būtų galima perfrazuoti žinomą Hermano Zudermano novelės pavadinimą, kalbant apie Marijampolės kolegijos studentų ir darbuotojų išvyką į Karaliaučiaus (Kaliningrado) kraštą praėjusį savaitgalį, rugsėjo 23-24 dienomis. Išvyką projektinėmis lėšomis rėmė Marijampolės savivaldybė ir Marijampolės kolegija, organizavo Marijampolės Kristijono Donelaičio draugija. Kelionės tikslas – parodyti studentams buvusias Prūsijos žemes, sostinę Karaliaučių, prisiminti Mažosios Lietuvos istorijos detales, aplankyti Kristijono Donelaičio gimtinę ir jo kapą Tolminkiemyje, uždegti žvakeles Herkaus Manto, didžiojo prūsų sukilimo vado žūties vietoje. Mums labai daug padėjo Lietuvos konsulas Tilžėje (Sovetske) dr. Bronius Makauskas: jo rūpesčiu  mūsų ekipažų jau laukė Karaliaučiaus srities muitinėje, pasitiko pasieniečiai ir palydėjo pro automobilių virtinę; po to konsulas lydėjo į Ragainę (Nemaną), kur susitikome su lietuvių bendruomenės narėmis, susipažinome su labai sunkiomis jų bendruomenės gyvenimo sąlygomis. Sunku klausyti apie tai, kad Lietuva pamažu pamiršta už sienos, (ne)draugiškoje valstybėje gyvenančią saujelę savo tautiečių, kurie visomis išgalėmis stengiasi išlaikyti daugiau negu kuklias patalpas, pritraukti jaunimą, kuriam dažnai reikia ne pokalbių, todėl pravartu būtų turėti ir modernesnę įrangą (o ką daryti, jei jos apskritai nėra?), ir  daugiau pinigėlių. Juk turėtų kam nors rūpėti Lietuvoje tai, kad išeis vyresnioji karta ir  kas tada ją pakeis?

Tilžėje buvome nuvesti į istorijos muziejų, o vėliau supažindinti su kitomis lietuviškomis salomis šiame Lietuvos istorijai reikšmingame mieste. Enzio Jagomasto Mažosios Lietuvos spaustuvėje 1896 – 1941 m. išleista apie 370 lietuviškų knygų, tarp jų ir Didžiosios Lietuvos leidėjų užsakymu, per 20 periodinių leidinių – čia buvo spausdinami lietuviški laikraščiai: Aušra, Naujasis Tilžės keleivis, Apžvalga, Artojų patarėjas, Laukininkas. O dabar šis istorinis pastatas (kaip ir dauguma kitų, - ko gero reikėtų prisiminti ir Vydūno muziejaus istoriją) stovi vienišas, apleistas ir niekam nereikalingas. Čia noriu padaryti išlygą, įterpti, kad ir dažniau mūsų lankomame Tolminkiemio muziejuje darbuotojos kiekvieną kartą ragina važiuoti kuo dažniau, pirkti bilietus ir taip įrodyti, kad mums, lietuviams ir Lietuvai, reikalingas Donelaitis ir Jo muziejus, nes ten, anapus, norima įteigti kitaip, kad mums nerūpi šis kraštas ir lietuvybė jame. Todėl labai gaila, kad dažnai ši nuomonė pasitvirtina ir po šios kelionės man norom nenorom iškilo klausimas: Ar didžioji Lietuva myli Mažąją?...  ir ką kiekvienas iš mūsų galėtume padaryti ir ne tik jubiliejiniais metais.

Kviečiame į šventę Bitėnuose
2016-09-21

Spalio mėnesį sukanka 25 metai nuo Vydūno perlaidojimo, nuo kurio prasidėjo Bitėnų kapinių atgimimas - Mažosios Lietuvos panteono formavimas. Šių metų spalio 15 d. Bitėnuose Vydūno draugija su Pagėgių savivaldybe rengia tos sukakties paminėjimo šventę, kurios metu panteonas praturtės Martai Raišukytei ir Vydūno žmonai skirtais krikštais - kenotafais.

Po atminimo valandėlės kapinėse ir kenotafų atidengimo M. Jankaus muziejuje arba Pagėgių kultūros centre (priklausomai nuo susirinkusių skaičiaus) vyks sukakčiai skirta konferencija ir koncertas, bus atidaryta parodėlė. Šventės rengėjai kviečia į tą šventę visus, kurie turi noro ir gali atvykti. Organizatoriai prašo elektroninio pašto adresais vacysbag@gmail.com arba draugija@donelaitis.info iš anksto pranešti apie savo ketinimus vykti į šią svarbią šventę.

Organizatorių informacija

Nuotraukoje - Bitėnų kapinės