Stiklo negatyvuose įamžinta senoji Klaipėda, kokios jau nebėra
2022-09-27

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje Klaipėdoje visą vasarą iki pat spalio pradžios veiks paroda „Senoji Klaipėda. Iš klaipėdiečio fotografo Makso Ehrhardto stiklo negatyvų“.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje saugomas ikonografijos rinkinys yra itin reikšminga Klaipėdos vizualiosios kultūros paveldo dalis. Miesto vaizdai, žymių žmonių portretai, istorinių ir kultūrinių įvykių fotodokumentai ne tik atskleidžia epochos dvasią, bet ir suteikia išsamių žinių apie žmonių gyvenimo būdą, papročius, madas, tradicijas, kasdienybės kultūrą.

M. Ehrhardto stiklo negatyvų kolekcija – unikali ikonografinė medžiaga. Įrašas muziejaus gaunamų eksponatų knygoje liudija, kad 1949 m. Klaipėdos miesto archyvas perdavė 219 negatyvų atsikūrusiam Kraštotyros muziejui. Nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis jis buvo aptiktas, jo aprašai fragmentiški. Daug metų fotografas buvo nežinomas, ir tik sukaupus gausesnį fotografijų ir atvirukų rinkinį su antspaudais, įspaudais su autorių pavardėmis paaiškėjo, kad daugelio negatyvų autorius yra žinomas XX a. pirmosios pusės fotografas M. Ehrhardtas.

Istorinėse fotografijose – Mažosios Lietuvos žmonių portretai
2022-09-12

Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje neseniai veikė įspūdinga fotografijų paroda „Klaipėdiečiai ir rytprūsiečiai. Portretų galerija iš muziejaus mecenatės Marinos Kulčinskajos rinkinio“.

Parodoje buvo eksponuojama dalis M. Kulčinskajos surinktų ir dovanotų muziejui vaizdų (nuotraukos, atvirutės). Atrenkant vaizdus dėmesys sutelktas į žmonių veidus ir pozas, įamžintus Klaipėdos, Įsruties, Tilžės, Gumbinės, Karaliaučiaus fotoateljė.

M. Kulčinskaja daug metų gyveno Klaipėdoje, o nuo 1994 metų yra įsikūrusi Švedijoje. 2012-asisiais šį muziejų pasiekė pirmosios buvusios klaipėdietės mecenatės dovanos. Nemažai vertingų eksponatų ji yra dovanojusi ir Vytauto Didžiojo karo muziejui, taip pat Šilutės, Tauragės muziejams.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejui M. Kulčinskaja yra padovanojusi 200 vienetų Rytų Prūsijos kolekciją, kur daug autentiškų eksponatų, pasakojančių apie Klaipėdą Antrojo pasaulinio karo metais. 

“Prūsų mėlis” ir prisiminimai apie apsilankymus Karaliaučiaus krašte
2022-09-12

Gintaro muziejuje Palangoje iki ateinančių metų balandžio 16 dienos veikia dailininkės Neringos Poškutės-Jukumienės darbų paroda “Prūsų mėlis”. Joje – ypatingi juvelyrės darbai, o juvelyrika jai – nuolat kintančio tyrimo programa, kurioje svarbiausi dalykai – jos kaip menininkės smalsumas ir aktyvi socialinė pozicija.

Pasak parodos kuratorės Jurgitos Ludavičienės, juvelyrikos instaliacijoje „Prūsų mėlis“ pasakojama apie šiuolaikiškumo ir istorijos sankirtą, apie iliuzijų ir realybės neatitikimą, apie politiką ir sakralumą. Prūsų mėlis – tai spalva, atsiradusi dėl klaidos, kai šveicaras dažų gamintojas Johannas Jacobas Diesbachas, XVIII a. pradžioje dirbęs Berlyne, bandė sukurti raudonus košenilio dažus, tačiau, sureagavus kraujui, kaliui ir geležies sulfatui susidarė geležies ferocianidas, turintis labai ryškų mėlyną atspalvį.

„Metų“ vertėjas į vokiečių kalbą J.G.Schneideris: “Verčiant sunkiausia buvo surasti poetinį toną”
2022-09-11

Praėjusiame straipsnyje supažindinome su Kristijono Donelaičio “Metų” vertėju į vokiečių kalbą, vokiečių kunigu Johannu Gottfriedu Schneideriu. Jo naujai išversti “Metai” pirmą kartą pasirodė 2017 metais, o 2021 metų sausio pabaigoje Vokietijoje išleistas pakartotinis tiražas. Šįsyk siūlome pokalbį su vertėju.

- Daug metų Jūs dirbote sielovados darbą Vokietijoje. Kaip Jūsų gyvenime atsirado Lietuva, kai po 1991 metų sausio 13-osios įvykių ėmėtės labdaringos veiklos ir siuntėte bei vežėte čia medikamentus bei slaugos reikmenis?

- Aš turėjau savo kunigo darbus atlikti parapijoje Vakarų Berlyne. Atsitiko taip, kad dar sovietiniais metais lietuvių delegacija, kurioje buvo ir bažnyčios atstovas Jonas Kalvanas aplankė mus Vakaruose, Berlyne. Jis nemokėjo vokiškai ir buvo ieškomas kunigas, kuris sugebėtų kalbėti rusiškai. Aš palydėjau Joną į keletą parapijų ir tarnavau jam vertėju. Man pavyko pakviesti jį pas mane į namus, nors tai tada delegacijos nariams buvo draudžiama. Jis pakvietė mane su žmona atvažiuoti Lietuvon, mes pradėjome susirašinėti jam sugrįžus Tauragėn.

„Metų“ vertėjas į vokiečių kalbą J.G.Schneideris: sentimentai Lietuvai ir K.Donelaičiui
2022-09-10

Šį kartą skaitytojus norime supažindinti su Kristijono Donelaičio “Metų” vertėju į vokiečių kalbą, vokiečių kunigu Johannu Gottfriedu Schneideriu. Jo naujai išversti “Metai” pirmą kartą pasirodė 2017 metais, o 2021 metų sausio pabaigoje Vokietijoje išleistas pakartotinis „Metų“ vertimo tiražas. Vertėjas labai džiaugėsi, kad „Metai“ pasklido tarp vokiškai skaitančių žmonių, prisireikė to papildomo tiražo.

J.G.Schneideris - Vokietijos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas emeritas, gimęs 1931 metų gruodžio 2 dieną Silezijoje, Troitschendorfe. 1941-1945 metais jis mokėsi Giorlico humanistinėje gimnazijoje Augustum, 1951-aisiais baigė humanistinę Landshuto (Bavarijoje) gimnaziją. Jis studijavo teologiją, filosofiją ir Rytų Europos istoriją Heidelbergo ir Berlyno universitetuose, 1957-aisiais išlaikė bažnytinio mokytojo egzaminus ir pradėjo dirbti mokytoju II Berlyno gimnazijoje.