Kviečiame į Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos (Tilžės) Akto ir „Donelaičio žemė“ sukakčių iškilmingą minėjimą
2022-11-22

Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos (Tilžės) Akto 104-ųjų ir „Donelaičio žemė“ 30-mečio sukakčių iškilmingas minėjimas vyks Vilniaus mokytojų namuose, Vilniaus g. 39, Vilniuje. 2022 m. lapkričio 30 d.. Pradžia 16.00 val..

Jo metu taip pat išklausysime Martyno Mažvydo biografijos tyrimo grupės nario Virginijaus Jocio pranešimą apie Martyno Mažvydo biografijos paieškos eigą, dr. Liucijos Citavičiūtės pranešimą „Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras, jo istorija ir reikšmė lietuvių kultūrai“.

Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius ir žurnalo redaktorius Algis Vaškevičius apžvelgs leidinio „Donelaičio žemė“ 1992-2022 metų istoriją.

„Apskrito stalo“ diskusijose „Tilžės Aktas, Klaipėdos krašto susigrąžinimo 100-metis, švietimas ir lietuviškų vietovardžių vartojimas šiandien“ dalyvaus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas.

Iškilmingo minėjimo baigiamojoje dalyje paskelbsime 2022 metų konkurso nugalėtojus, jiems įteiksime Kristijono Donelaičio medalius „Širdings brolau“.

Minėjimo metu taip pat klausysimės meninės programos, diskutuosime, bendrausime.

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama.

Organizatoriai

Kristijono Donelaičio draugija,

Mažosios Lietuvos reikalų taryba

Su kunigu, lietuvybės puoselėtoju Karaliaučiaus krašte Anupru Gauronsku atsisveikinant
2022-11-22

2022 m. lapkričio mėn. 21 dieną, eidamas aštuoniasdešimt penktuosius savo gyvenimo metus mirė Viekšnių Šv. Jono krikštytojo parapijos rezidentas, Telšių vyskupijos katedros kapitulos Garbės kanauninkas jubiliatas Anupras Gauronskas.  Daug dešimtmečių jis dirbo Karaliaučiaus krašte ir nelengvomis sąlygomis puoselėjo čia lietuvybę.

Pastoraciniam darbui į Rusijos Federacijos Karaliaučiaus sritį  jis buvo pasiųstas 1990 metų gruodžio  5 dieną ir dirbo ten iki pat 2019-ųjų spalio 27 dienos. A. Gauronskas buvo pirmasis katalikų kunigas, trejus metus dirbęs vienas šiame pravoslavų krašte. Nuo dekanas, 2004 m. Karaliaučiaus įkalinimo įstaigos kapelionas. Dar 1991 m. Karaliaučiuje jis įregistravo Šv. Šeimos parapiją (ji buvo pirmoji po Antrojo pasaulinio karo šiame krašte.), paskirtas jos klebonu. 1994 m. kunigas pastatydino šios parapijos koplyčią – po Antrojo pasaulinio karo tai buvo pirmieji maldos namai čia.

2000-aisiais metais jis pastatydino Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, 2002 m. Karaliaučiaus įkalinimo įstaigoje įrengė pirmąją katalikų koplyčią Rusijos įkalinimo įstaigose. Iš viso šiame krašte jis  pastatydino 4 koplyčias, restauravo 3 bažnyčias, įkūrė 21 parapiją. 2019 metais kunigas grįžo į Lietuvą ir buvo Viekšnių parapijos rezidentas.

Siūlome mūsų skaitytojams gerai velionį pažinojusio istoriko, humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus, buvusio Lietuvos Respublikos konsulo Tilžėje ir ten kartu su A. Gauronsku dirbusio  BRONIAUS MAKAUSKO prieš kelerius metus parašytą straipsnį, apžvelgiantį velionio apaštalavimą Karaliaučiaus krašte.

************************************************** 

Susitikimas su 78 metų naštą nešančiu kanauninku suvirpina širdį net ir arčiau Jo nepažįstančio žmogaus. Aukštas, tiesus, linksmas ir be galo švelnus savo laikysena neatskleidžia gilių išgyvenimų esmės. O jų būta ir esama sudėtingų,  ir ne be pagrindo kyla mintis, kad K.Donelaičiui su būrais ko gero buvo lengviau negu šiam dvasininkui apaštalavimas Karaliaučiaus krašte ant XX/XXI amžių slenksčio.

Pažintį su kanauninku pradėkime nuo sausų enciklopedinių žinių. Anupras gimė 1938 m. liepos 1 d. Purviuose, Šiaulių apskrityje. 1972 baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 17 metų kunigavo Telšių vyskupijos parapijose: Telšiuose, Kretingoje, Klaipėdoje, Gargžduose, Skaudvilėje, Pievėnuose, Tirkšliuose ir kitur. Čia įgijo pastoracinę patirtį bei pažino kraštą ir jo žmones, stiprino besikeliančius iš sovietinio mankurtizmo tautiečius, ypač katalikus.

Menininkė Kristijoną Donelaitį įamžina tekstilės darbuose
2022-11-16

Dailininkė Jūratė Buožienė gimė Šiauliuose, baigė Klaipėdos S.Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą, o 1985 metais sukūrė autorinę tekstilės marginimo techniką, kuria ne kartą įamžino ir Kristijoną Donelaitį bei jo kūrybą.

Albumas „Donelaitis. Klaipėda. Sausio 1-oji“ – apie poeto atminimą saugančius žmones
2022-11-13

Šiemet pasirodė fotoalbumas „Donelaitis. Klaipėda. Sausio 1-oji“ pristatymas, kurį išleido “Eglės” leidykla, o jo sudarytojas yra žurnalistas, poetas ir fotografas klaipėdietis Antanas Stanevičius.

Naujasis fotoalbumas skirtas prasmingai ir romantiškai klaipėdiečių tradicijai kasmet pagerbti Kristijono Donelaičio gimtadienį sausio pirmąją dieną 12 valandą. Sueigos, prasidėjusios dar 1989-aisiais, pastaraisiais metais tampa vis gausesnės, turiningesnės, nors joms buvo sutrukdžiusi koronaviruso pandemija. Knygoje nuolatiniai susirinkimų dalyviai pasisako apie Kristijono Donelaičio reikšmę jiems asmeniškai ir visai Lietuvai.

Fotoalbume taip pat yra kompaktinė plokštelė su Kristijono Donelaičio kūryba, kurią deklamuoja Klaipėdos dramos teatro aktoriai, su Liudviko Rėzos tautosakiniu palikimu, dainuojamu Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“.

Skaitytojams siūlome pokalbį su Antanu Stanevičiumi.

Kaune – Karaliaučiuje gimusios britų fotografės darbų paroda
2022-11-06

Kauno fotografijos galerijoje veikia pasaulinį pripažinimą pelniusios fotografės Dorothy Bohm paroda „Regėtas pasaulis“. Tai retrospektyvinė žymios britų menininkės paroda, kuri kviečia į pažintį su daugiau nei šešis dešimtmečius trunkančia ir kelis žemynus apimančia kūrybine kelione. Šioje parodoje  eksponuojami juodai balti ir spalvoti, skirtingus menininkės kūrybos etapus iliustruojantys, estetiškai įspūdingi ir giliai žmogiški vaizdai, kuriuose užfiksuoti sparčiai besikeičiančio pasaulio žmonės ir kraštovaizdžiai.

Parodos kuratorė, fotografės dukra Monica Bohm-Duchen teigia, kad „nors Dorothy Bohm kūryboje pagrindinę vietą užima natūralios aplinkos fone atsidurianti žmogaus figūra, ir nors ji naudojo grynas, neapdirbtas fotografijas, jos prieiga ilgainiui tapo tapybiška ir linkusi į abstraktumą. Dorothy vis labiau ėmė dominti erdvinės bei kitos neapibrėžtumo formos“.

Dorothy Bohm gimė 1924 metais Karaliaučiuje, o nuo 1932 metų gyveno Klaipėdos krašte, kur džiaugėsi palyginti nerūpestinga vaikyste. 1939 m. naciams okupavus Lietuvą, šeima iš pradžių persikraustė į Šiaulius, o netrukus būsimos fotografės tėvai nusprendė ją išsiųsti į Didžiąją Britaniją. Čia Dorothy baigė fotografijos mokslus ir pradėjo užsiėminėti portretine fotografiją, įkūrė savo fotografijos studiją.