Stengėmės lietuvybės labui!
2024-01-10

Gyvenome viltimi, tikėjimu ir savosios misijos prasmingumu. Taip ir buvo, yra (kol kas nuotoliu) ir viliamės, kad mūsų pastangos ir darbas nebus veltui. Jau 13 metų, kai bendraujame ir šiek tiek mažiau, kai dalyvavome bendruose renginiuose ir projektuose. Yra archyvinė medžiaga, yra foto dokumentika. Kituose straipsniuose minėjau apie marijampoliečių ryšį ir darbą kartu su Karaliaučiaus (Kaliningrado) Lietuvių kalbos mokytojų asociacijos bendruomene.

Išskirti norisi 2019 metus, kurie pasižymėjo renginių gausa ir mūsų dalyvavimu juose. O tada, šiandien jau tais tolimaisiais 2019-aisiais, lietuvių kalbos bei etninės kultūros užsiėmimus srityje lankė 17-os švietimo ir kitų įstaigų 828 vaikai ir suaugusieji. O olimpiadose, dainų ir kituose kūrybinės raiškos konkursuose nuo 50 iki 100 ir daugiau dalyvių. Įvairiose vietose: Karaliaučiuje, Tolminkiemyje, Įsrutyje (Černachovske), Tilžėje (Sovietske) prabildavo lietuviškas žodis, daina, smagiai skambėjo tautiniai instrumentai ir sukosi rateliai.

Keli tokių renginių pavyzdžiai.

2019.05.22 Karaliaučiaus konsulate vyko 18-osios Lietuvių kalbos olimpiados baigiamasis etapas. 53 krašto mokiniai ir studentai bandė savo jėgas trijose olimpiados nominacijose: lietuviškų autorių meninių kūrinių raiškusis skaitymas, kūrybinis darbas apie lietuvių kultūros palikimą ir lietuvių kalbos leksikos bei gramatikos testas. Visų olimpiadų vertinimo komisijose buvome ir mes, marijampolietės: Loreta Tolkovienė vertino kūrybinius  darbus (Marijonų gimnazija), Nijolė Kvietkauskienė (Marijampolės profesinio rengimo centras) vertino leksikos bei gramatikos testus, Vida Mickuvienė (Marijampolės kolegija) vertino  raiškiojo skaitymo dalyvių pasirodymus. Buvome ne tik vertintojos, bet organizavome Marijampolės moksleivių dalyvavimą olimpiadose ir konkursuose. Prisijungdavo ir Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokytoja Nijolė Černauskienė su savo moksleiviais.

2019.06.17-19 Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų pažintinis seminaras Telšiuose, organizuotas Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos (pirmininkas Aleksas Bartnikas). Į seminarą buvau pakviesta kaip Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė. Kiekvienais metais srityje dirbantiems  mokytojams yra organizuojami lietuvių kalbos ir etninės kultūros seminarai Lietuvoje. Minimą seminarą  parengė Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius (vedėja Danutė Mažeikienė) ir Telšių rajono Švietimo centras (direktorė Rita Vargalytė). Pasidalinome pedagogine bei metodine patirtimi, daug sužinojome apie „Žemaitijos krašto kultūros paveldo pritaikymą ugdant lietuvių kalbą ir etninę kultūrą“ ; aplankėme muziejaus „Alka“ ekspozicijas, Žemaitijos kaimo turizmo sodybą, kur dalyvavome edukacijoje „Tautinės juostelės pynimas“,  Biržuvėnų dvarą, Telšių progimnaziją „Atžalynas“, ant Šatrijos kalno klausėmės Žemaitijos legendų. Su folkloriniais ansambliais „Šatrija“ ir „Spigėns“ mokėmės tautinių šokių ir ratelių. Lietuva, jos švietimo įstaigos remia visas pasienio regionuose esančias lietuviškas saleles, kaip ir šiam seminarui dalį lėšų skyrusi LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

2019 m. rugpjūčio 4 – 12 dienomis Šventojoje jau šeštą kartą sėkmingai vyko Karaliaučiaus srities ir Vilniaus lietuvių namų moksleivių eilinė vaikų kūrybinė stovykla „Palikimas-6“. 30 jaunųjų  kūrėjų buvo pasiryžę pastatyti muzikos, animacijos bei dokumentikos trumpametražį filmą „Sutartinių pynė“, skirtą Pasaulio lietuvių metams ir Juozo Tumo-Vaižganto gimimo 150 metinėms. Norėtųsi  šį jau  reiškinį, kurį  asociacija  šį kartą organizavo drauge su Vilanimos filmų studija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija bei Vilniaus lietuvių  namais,  pavadinti Sąjūdžiu. Jis prasidėjo 2014 m. kūrybiniu pakilimu prasmingu pavadinimu Palikimas , išsikėlė kilnius tikslus ir uždavinius: vaikų ir jaunimo kūrybiškumo bei iniciatyvumo skatinimą,  kultūrinių santykių plėtojimą, pasidalijimą patirtimi su kultūros ir meno profesionalais, su Kaliningrado srities bendruomenės atstovais, bendradarbiavimo kultūros ir meno bei animacijos srityje tarp Karaliaučiaus srities lietuvių išeivių vaikų ir Lietuvos vaikų skatinimą. Kiekviena stovykla turi skirtingus uždavinius, skirtus  tų metų pagrindinėms kultūrinėms vertybėms bei įsimintinoms datoms pažymėti. Pvz., 2014 m. darbas buvo skirtas, žinoma, mūsų Poetui K. Donelaičiui ir sukurtas šokio spektaklis Gamtos ir žmogaus ratas; 2015 m. visa Pasaulio lietuvių bendruomenė minėjo 140-ąsias M.K. Čiurlionio gimimo metines, todėl stovyklautojai, vadovaujami profesionalų, kūrė spektaklį-perfomansą Pasaulio sukūrimas pagal kompozitoriaus ir dailininko meninį palikimą; 2016 m. – Liudviko Rėzos, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus, metai.  Buvo sukurtas animacinis muzikinis filmas Rhesianium; 2017 m. vadovaujami talentingų animacijos specialistų Valento ir Jūratės Aškinų bei muziko Gedimino Zujaus moksleiviai sukūrė savąjį Maironio baladės Jūratė ir Kastytis trumpametražinio animacinio filmo variantą; 2018 m. visi gėrėjomės Vydūno metams sukurtu animaciniu dokumentiniu filmu Vydūnas. Vaikystės varpo skambesys.

Baigė kūrybinį darbą ir šiųmetė stovykla Palikimas -  šeštas tarptautinis sambūris, skirtas Pasaulio lietuvių metams ir 150-osioms J.Tumo-Vaižganto gimimo metinėms. Stovykloje vėl dirbo kūrybingieji  menininkai ir vadovaujami Jūratės ir Valento Aškinių bei muzikės Lauros Lukenskienės moksleiviai sukūrė animacinį filmą „Sutartinių pynė". Kaip ir kiekvieną vasarą, jie gyveno tikrą stovyklos gyvenimą: susipažino su muziejinėmis vertybėmis,  mankštinosi, piešė ir dainavo, keliavo po Mažąją Lietuvą. Prasminga, kad Marijampolės Kristijono Donelaičio draugija nors šiek tiek prisiliečia prie lietuviškų renginių, vykstančių Karaliaučiaus krašte. Šį kartą stovyklautojams koncertinę programą atliko Marijampolės kultūros centro apeiginio dainavimo  ansamblis „Dijūta“ (vadovė Audronė Jusaitytė). Merginos taip pat dainavo sutartines kartu su stovyklautojais. Džiugu, kad dainininkės susižavėjo Karaliaučiaus  krašto moksleiviais, jų nuoširdumu ir žingeidumu. O mes, trys donelaitukės, dalyvavome stovyklos atidaryme ir keletą dienų bendravome su tikrai nuostabiu stovyklautojų kolektyvu (žr. nuotrauką Stovyklos atidarymas). 

2019.09.28 dalyvavome srities lietuvių kalbos ir etninės kultūros mokytojų rudens 13-oje tradicinėje konferencijoje. Ji vyko Tilžėje (Sovietske). Graži misija prieš Mokytojų dienos šventę išklausyti ataskaitą, aptarti būsimų mokslo metų problemas ir iššūkius, priimti nuoširdžius pasveikinimus iš LR konsulatų darbuotojų, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsienio lietuvių skyriaus darbuotojų. Šio straipsnio autorė taip pat marijampoliečių vardu sveikino konferencijos dalyvius ir priminė kai kuriuos bendradarbiavimo momentus su srities mokytojų asociacija. Kartu atvykęs Marijampolės kultūros centro apeiginio dainavimo ansamblis „Dijūta“ (vadovė Audronė Jusaitytė) senovinėmis sutartinėmis praturtino konferenciją; ansamblietės giedojo sutartines tris kartus skirtingose vietose. Nuoširdžiai skambėjo Tilžės (Sovetsko) kūrybos centro moksleivių deklamuojamos lietuvių poetų eilės.

Lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas pateikė 2018-2019  mokslo metų veiklos ataskaitą, pristatė veiklos užduotis naujiesiems ir apibūdino esamą situaciją.  Per ataskaitinius metus vyko įvairūs edukaciniai renginiai: lietuvių kalbos olimpiada, internetinė viktorina-žaidimas „Gyvename kaimynystėje“, mokslinė praktinė konferencija „Kristijono Donelaičio pasakėčių sąsajos su Ivano Krylovo kūryba ir jų vertybių aktualumas šiandien”, vaikų muzikos festivalis „Skambėk, skambėk lietuviška dainele!“, literatūros ir muzikos popietė „Viešnagė pas Donelaitį“, vaikų kūrybinė stovykla „Palikimas-6“. Buvo pristatytas šioje stovykloje  sukurtas filmas „Sutartinių pynė“. 

Pilkalnyje (Dobrovolske) rugsėjo 21 d. vyko 20-oji lietuvių kultūros šventė „Laiko malūnas 2019“. Renginio projekto vadovas mokytojas Algirdas Karmilavičius apibendrino šventę ir įteikė vaikų kolektyvų vadovams organizacinio komiteto padėkos raštus.

Planuojant mokytojų kvalifikacijos tobulinimą ateityje numatomos tokios metodinės priemonės, kaip probleminis seminaras „Interaktyvių metodų ir priemonių pritaikymas ugdant lietuvių kalbą“, bus ruošiamas tradicinis vasaros metodinis seminaras Lietuvoje ir kiti darbai, susiję su Martyno Mažvydo gimimo jubiliejumi. Po pietų viešbučio restorane konferencijos dalyviai padėjo gėlių prie Vydūnui skirtos paminklinės lentos ir  ekskursijoje po miestą  susipažino su turtinga Tilžės istorija. 

2019-12-07  į Karaliaučių vyko jau didesnė mūsų grupė:  9 asmenys, 7 draugijos nariai ir 2 „Sūduvos“ gimnazijos moksleiviai, konkurso Skambėk skambėk, lietuviška dainele  dalyviai. Šventė vyko Karaliaučiaus 22-oje gimnazijoje, todėl mes turėjome galimybę susipažinti su mokyklos aplinka, pabendrauti su dalyviais, su kolektyvų vadovais aptarti folkloro lietuvių kalba perteikimo galimybes, bendravimo abipus sienų plėtojimą. Konkurso diplomais buvo apdovanoti moksleiviai Viktorija Grigaitė, Matas Bielevičius ir su jais programą atlikusi R. Stankevičiaus progimnazijos mokytoja, draugijos narė Kristina Sabaliauskienė.

O štai jau 2020 metų konkursas vyko  nuolatiniu formatu. Pagal festivalio sąlygas jo dalyviai turėjo supažindinti žiuri su savo koncertiniais vaizdo įrašais. Festivalyje dalyvavo 11 vokalo grupių ir šokių kolektyvų, 5 vaikų lietuviško folkloro ansambliai ir 7 solistai. Iš viso festivalyje pasirodė 305 atlikėjai. Tarp festivalio svečių iš Lietuvos (Kauno „Atžalyno“ progimnazijos vaikų folkloro ansamblis „Kaukutis“) buvo ir Marijampolės kultūros centro folkloro vaikų ansamblis „Žolynukai“. Lietuviškos muzikos mėgėjai pademonstravo dainos meno žanro ir stiliaus įvairoves. Skambėjo liaudės ir šiuolaikinių lietuvių autorių dainos, stebino choreografinės ir apeiginės muzikos kompozicijos.

Tais pačiais metais dar lapkričio mėnesį buvo paskelbtas kalėdinio žaisliuko konkursas. Kadangi dar vis buvo karantino metai, tai mūsų miesto mokyklų žaisliukai ir apdovanojimai keliavo pirmyn ir atgal padedant Karaliaučiaus (Kaliningrado) konsulato darbuotojams. Konkurse dalyvavo beveik du šimtai jaunųjų kūrėjų  iš įvairių krašto miestų ir Marijampolės. Vertintojai eilinį kartą  įsitikino, kad  vaikų vaizduotei bei fantazijai ribų nebėra. Tai nustebino  ir pradžiugino. O mus, Marijampolės draugijos narius, kvietusius ir organizavusius dalyvavimą konkurse pradžiugino, kad visi jaunieji kūrėjai ir jų mokytojai buvo pastebėti ir pamaloninti ne tik padėkos raštais, bet ir asmeninėmis dovanomis. Tai buvo Marijampolės Marijonų gimnazijos, Marijampolės profesinio rengimo centro, Jono Totoraičio progimnazijos ir vienos šeimos 3 vaikaičių ir jų konsultantės senelės Audronės Šlyterienės darbai.

2021 metų gegužės mėnesį Karaliaučiaus lietuvių kalbos mokytojų asociacijos organizuota Lietuvių kalbos olimpiada buvo skirta pirmosios mokslinės lietuvių kalbos gramatikos autoriui, pasaulinio masto kalbininkui Augustui Šleicheriui minint jo 200-ąsias gimimo metines. Ji taip pat vyko nuotoliniu būdu, kaip ir rudenį, spalio-lapkričio mėnesį vykęs tradicinis festivalis  „Skambėk, skambėk lietuviška dainele!“ Olimpiadoje marijampoliečiai nedalyvavo, tik III-oje, Kūrybinio rašto darbo, grupėje savo darbus pateikė Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos moksleivė Greta Velavičiūtė (ese „Nešti šiukšles iš namų ar ne?“ ir (Literatūrinį laišką mėgstamiausios knygos herojui) Milana Grigaitytė. Jas abi konsultavo mokytoja Nijolė Černauskienė. Tačiau gausiai dalyvavome tradiciniame lietuviškos muzikos festivalyje; išstojome net  penkiose pozicijose: ansambliai ir pavieniai dainininkai. Įdomumo dėlei pateikiu lentelę, laurus pelnė ir buvo išskirti Bernardas Kriščiūnas Marijampolės marijonų gimnazijos moksleivis (ir Dainų dainelės dalyvis) ir Kybartų kultūros centro popchoro „Spindulys“ vyresniųjų merginų grupė. Kiti taip pat laimėjo tam tikras nominacijas.

 
Vaikų lietuviškos muzikos jubiliejinis festivalis, kuriam įrašus siuntėme buvo jubiliejinis, dvidešimtasis, dalyvių buvo per 300. Deja, tai mums buvo paskutinis dalyvavimas Donelaičio žemės renginiuose. Dabartinė situacija nepavydėtina: Lietuvių kalbos mokytojų asociacija uždaryta, yra tik vienetai mokytojų, kurie šiandien dar turi lietuvių etninės kultūros fakultatyvus, ateitis -? Buvo kilnios idėjos ir prasmingi darbai. Džiaugėmės, kad Lietuvybė Karaliaučiaus krašte gyva! Ji dar gyva, bet ar ilgai!?

Vida Mickuvienė,

Marijampolės K. Donelaičio draugijos pirmininkė 

Nuotraukos iš Draugijos archyvo