Rudenį Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus atstovai bei Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis Vytautas Jurevičius ir kiti asmenys susitiko su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku siekiant aptarti, kodėl jau apie dvejus metus įvairiose institucijose yra kalbama apie 1923 metų sukilimo vado Jono Budrio palaikų iš JAV, iš Čikagos atvežimą į Klaipėdą, apie jo testamento įvykdymą, tačiau klausimas yra įstrigęs.
Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas mano, kad geriausia vieta perlaidojimui yra Skulptūrų parke, šalia 1923 metų sukilėlių paminklo. Bet čia palaidoti žuvusieji, o jų vadas mirė savo mirtimi ir turi būti perlaidotas drauge su žmona. Meras susitikimo metu sakė, jog norėtų gauti ne žodinį, bet rašytinį Jono Budrio palikuonių sutikimą dėl palaikų pervežimo į Klaipėdos miestą.
Svečias iš JAV teigė, jog J. Budrio testamento vykdytojai mano, kad nors 2023-ieji yra paskelbti Klaipėdos krašto metais, nebūtina perlaidoti iki 2023 m. sausio 15 d., nes tai pareigai atlikti tinka visi ateinantys metai.
Klaipėdos sukilimo vadas, tarpukario Lietuvos kontržvalgybininkas ir diplomatas Jonas Polovinskas-Budrys 1964 metais atgulė Tautinėse lietuvių kapinėse Čikagoje, bet jo valia buvo būti palaidotam būtent Klaipėdoje.
"Palūžo ąžuolas, kuris ypatingai Klaipėdos krašte buvo giliai įleidęs šaknis ir įamžinęs savo vardą. Ten velionis savo laiku kūrė istoriją. Ten būtų tinkamiausia jam amžinojo poilsio vieta. Deja, ten tam kūrėjui šiandien vietos nėra. Nuožmus okupantas neleidžia įgyvendinti tą velionies ir tautos troškimą", – taip per laidotuves prie J.Budrio karsto kalbėjo Lietuvos reikalų patikėtinis Vašingtone Juozas Kajeckas.
Ši diplomato kalba perspausdinta 1964 m. rugsėjo 11 d. Čikagoje leisto lietuvių laikraščio "Draugas" numeryje. Ten aiškiai užsiminta, jog J.Budrys (iki 1922 m. – Jonas Polovinskas), prieš Didįjį žygį sąmoningai pasirinkęs bene populiariausią to meto Klaipėdos krašte lietuvišką pavardę, norėjo būti palaidotas būtent Klaipėdoje.
Pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija Budrių šeimą užklupo Jungtinėse Valstijose, kur nuo 1936 m. J.Polovinskas-Budrys dirbo Lietuvos generaliniu konsulu ir beveik iki mirties atstovavo nepriklausomai Lietuvos vyriausybei tremtyje, nuolat viešai reikšdamas savo antisovietinę poziciją. Tad sovietų sistemai tai buvo labai nepalanki figūra, tuo metu net jo pavardė čia buvo tabu.
Apie jo palaikų perlaidojimą Klaipėdoje ne kartą yra kalbėjęs Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje Centro valdybos narys Ernestas Lukoševičius. “Iš tikrųjų Lietuva ir jos institucijos turi parodyti pagarbą velioniui ir oficialiai kreiptis į šeimos narius ir artimuosius dėl J.Budrio perlaidojimo Lietuvoje. Jo artimieji jau yra amerikiečiai ir jie tikrai neprieštarautų, kur J.Budrys būtų palaidotas”, - teigė jis. 
Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis, kuruojantis krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio renginius yra skeptiškai nusteikęs J. Budrio palaikų perlaidojimo klausimu. Jis žino, jog šios iniciatyvos suaktyvėjo ne tik artėjant svarbios datos jubiliejui, bet ir dėl to, kad nebeliko artimųjų, kurie galėtų Amerikoje prižiūrėti J.Budrio kapavietę.
"Ši J.Budrio perlaidojimo istorija tapo ilga, kaip Aladino barzda. Bet manytume, kad nereikėtų daryti skubotų veiksmų, nes kas gi prižiūrės čia tą kapą? O ir kur jį palaidoti – ar Skulptūrų parke prie žuvusių sukilėlių? Bet Skulptūrų parkas nėra kažkoks panteonas, kur visi, kas tik kokia nors forma nusipelnė Klaipėdai, vežami ir perlaidojami", – kalbėjo A.Cesiulis.
Tačiau ir pačioje Čikagoje vietos lietuvių bendruomenėje yra visokių nuomonių tuo klausimu. Vieni norėtų, kad J.Budrys atgultų Klaipėdoje, kiti linkę palaikų nejudinti. "Protingiausia būtų įpareigoti Lietuvos ambasadą JAV susisiekti su Čikagoje kapus prižiūrinčia įmone, sumokėti jai tam tikrą mokestį, kad J.Budrio kapas būtų prižiūrimas toliau. Manyčiau, kad didžiausia pagarba visiems pusantro tūkstančio žmonių, kurie dalyvavo Klaipėdos sukilime, tarp jų ir J.Budriui, būtų paminklas prie Žemaitijos brigados štabo. Tai būtų geriau visiems, nei kalbėti apie palaikų pargabenimą", – taip anksčiau tvirtino A.Cesiulis.
Algis Vaškevičius
Nuotraukose:
Klaipėdos sukilimo vadas J. Budrys.
Budrių šeimos kapas Čikagoje.
