|
|
Marijampoliečiai Donelaičio kelyje
2017-05-04
 Taip galima pavadinti Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos siekį nors kartą metuose organizuoti reikšmingesnį renginį, skirtą miesto visuomenei, projekto (finansavo Marijampolės savivaldybės administracija) partneriams ir svečiams. Todėl balandžio 28 d., penktadienį, Marijampolės savivaldybės Tarybos posėdžių salėje į tarptautinę konferenciją „Skaitymai: Mažajai Lietuvai ir Kristijonui Donelaičiui“ susirinko gausus būrys marijampoliečių ir svečių. Tai mokslininkai Daiva ir Sigitas Narbutai iš Vilniaus, lektoriai iš Kauno, Druskininkų, dvi delegacijos iš Karaliaučiaus srities: Įsruties (Černiachovsko) pedagoginio instituto studentai ir dėstytojos bei Stalupėnų (Nesterovo) kultūros, švietimo darbuotojai. Visų Draugijos renginių tikslas – tęsti švietėjišką misiją, skleisti žinią apie lietuvių literatūros pradininko K. Donelaičio kūrybą, apie Mažosios Lietuvos reikšmę didžiosios Lietuvos kultūrai, švietimui ir menui.Renginys prasidėjo atminties pamaldomis evangelikų liuteronų bažnyčioje, kurias vedė evangelikų vyskupas Mindaugas Sabutis, padėjo kunigai Darius Petkūnas bei marijampolietis Vaidas Klesevičius. Po pamaldų, nors gausiai lijo, prie paminklo buvo pagerbtas poeto atminimas.
Konferencijos pradžioje visus pasveikino vyskupas M.Sabutis, trumpai pristatydamas jubiliejinius Reformacijos metus ir pakviesdamas pirmą pranešėją – kunigą, Klaipėdos universiteto docentą habilituotą dr. Darių Petkūną, kuris kalbėjo apie K.Donelaitį kaip apie kunigą ir iššūkius, su kuriais Prūsijos liuteronų Bažnyčia susidūrė jo laikmetyje bei pristatė savo knygą „Rytų Prūsijos liuteronų liturginė tradicija ir lietuviškoji jos raiška Reformacijos ir Donelaičio laikų agendose“.
Dr. Daiva Narbutienė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja, K. Donelaičio bibliografijos rodyklės sudarytoja, pristatė savo įdomų darbą pranešimu „Aprašyti Donelaitį – iššūkis bibliografams“. Šios bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas įžangoje į antrąją konferencijos dalį – skaitymus pateikė statistikos apie į pasaulio kalbas išverstus garsių Lietuvos autorių kūrinius. Pasirodo, daugiausia versta yra S. Nėris, per 30 kartų, o štai K. Donelaičio kūryba išversta į 24 pasaulio kalbas, poema „Metai“ - į 15.
Gausiai susirinkę konferencijos dalyviai turėjo retą progą išgirsti, kaip „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą...“ skamba ne tik lietuviškai (skaitė draugijos narys Paulius Uleckas), bet ir latviškai (Vytauto Didžiojo universiteto užsienio kalbų instituto lektorė Daiva Puškoriūtė-Ridulienė), rusiškai (studentės Anastasija Matiuchina ir Valentina Gončarova), lenkiškai (Kybartų K. Donelaičio gimnazijos lietuvių k. mokytoja ekspertė Nijolė Černauskienė), vokiškai (Marijampolės marijonų gimnazijos vokiečių k. mokytoja Inga Čeplikienė), angliškai (anglų k. mokytoja Birutė Arlienė), ispaniškai (etnologijos specialistė, baigusi VDU Kristina Pranckūnaitė), japoniškai (Druskininkų „Atgimimo“ gimnazijos anglų k. mokytoja Rovena Kvaraciejūtė), o pasakėčia „Lapės ir gandro česnis“ - lotynų kalba (dr. Sigitas Narbutas). Naujausią „Metų“ vertimą į vokiečių kalbą konferencijos organizatoriams padovanojo iš Berlyno atvykęs žurnalistas Leonas Stepanauskas. Jis pasidalijo mintimis ir apie Vokietijos baltistų susivienijimo, kurio garbės narys yra, veiklą.
Svečiai iš Karaliaučiaus srities papasakojo, kaip jie saugo K. Donelaičio atminimą, kaip vietiniame institute mokoma lietuvių kalbos, kokie renginiai vyksta poeto vardu pavadintoje Stalupėnų (Nesterovo) miesto bibliotekoje, kurios veiklą pristatė vyresnioji bibliotekininkė Angelina Čeremkina. Rajono administracijos kultūros skyriaus vedėja Irina Opriško pasveikino marijampoliečius ir įteikė reikšmingiausią jubiliejinį „Metų“ leidimą lietuvių ir rusų kalbomis (išleistą Karaliaučiuje leidyklos „Aksios“). Įsruties pedagoginio instituto lietuvių kalbos mokytoja Tatjana Rodenko pristatė delegaciją bei savo veiklą šioje mokslo institucijoje.
 Karaliaučiaus srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksejus Bartnikas kalbėjo apie projektus bei moksleivių vasaros stovyklose sukurtą filmą „Metų“ motyvais „Gamtos ir žmogaus ratas“. Jaunieji artistai ant jūros kranto ir šiuolaikiniu šokiu, ir senovinėmis lietuvininkų raudomis nukelia žiūrovą į Kristijono ir Anos Reginos laikus. Kadangi Skaitymuose dalyvavo ir Marijampolės kolegijos studentai, jaunimas bendravo prisimindamas dar rugsėjo mėnesį kelionę Donelaičio keliu iki Įsruties ir toliau, iki Karaliaučiaus. O konferencijos darbą paįvairino „Marijampolės kanklinykai“, vadovaujami Jauniaus Vyliaus, atlikdami L.Rėzos dainas bei muzikuodami suvalkietiškomis kanklėmis, kurios, pasirodo, atkeliavo pas mus iš Prūsijos.
Skaitymų dalyvius pasveikino Kęstutis Kaminskas, Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas ir Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius.
Balandžio 29 d., šeštadienį, konferencijos dalyviai ir viešnios iš Karaliaučiaus srities aplankė Vištyčio regioniniame parke esančius piliakalnius, apie kuriuos įdomiai ir nuotaikingai pasakojo vilkaviškietis gidas Antanas Žilinskas. Jau nebelijo, nors saulės dar nebuvo, bet kelionėje netrūko smagių akimirkų. Piliakalnių metais pažintis su senovę menančiais gamtos paminklais, čia gyvenusiais garsiais žmonėmis tik dar kartą paliudijo, kokių gražių ir garbingų vietų Sūduvoje yra. Sužavėjo mūsų kraštas ir viešnias iš anapus, atsisveikinome Kybartuose, nutarę gegužės mėnesio viduryje susitikti talkoje Lazdynėliuose, K. Donelaičio gimtajame kaime.
Vida Mickuvienė, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė
V.Juraičio ir R.Dragūnevičienės nuotraukos
|
