Romano "Tolminkiemio sodininkas“ ir draugijos pristatymas Kaune
2016-03-05

Kristijono Donelaičio draugija kartu su Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešąja biblioteka kovo 3 dieną bibliotekos Suaugusiųjų vartotojų aptarnavimo skyriuje surengė vakaronę, kurios metu buvo pristatyta K.Donelaičio draugija bei Editos Barauskienės istorinis romanas „Tolminkiemio sodininkas“. Vakaronę vedė bibliotekininkė Gintarė Visockytė.

K. Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius pristatė draugijos istoriją, veiklą ir jos laikraštį „Donelaičio žemė“, supažindino su rašytojo gyvenimą, kūrybą ir palikimą menančiomis vietomis Lazdynėliuose, Gumbinėje, Stalupėnuose, Valtarkiemyje. Prisiminti K. Donelaičio draugiją 1921 metais įkūrę klaipėdiečiai (veikla buvo sustabdyta jau 1938 m.), 1929 m. draugiją įkūrę Vytauto Didžiojo universiteto studentai. Pokariu draugija buvo atkurta 1992 m. kovo 14 d. Vilniuje.

Vakaronės metu taip pat buvo pristatyta narystės galimybė šioje draugijoje bei jos ateities planai, susiję ne tik su paties K. Donelaičio, bet ir kitų jos kraštiečių, nusipelniusių lietuvių kalbai, kultūrai, tautai, kūrybos ir atminimo saugojimu bei puoselėjimu, viešinimu. Kalbėtasi taip pat apie  Vydūną, Martyną Mažvydą, Herkų Mantą bei daugelį kitų.

Savo pamąstymais apie Mažąją Lietuvą ir jos paveldą pasidalino vieni iš daugiausiai jį tyrinėjančių Martynas ir Marija Purvinai.

Pati knygos autorė E. Barauskienė pristatė ir romaną, ir jo kūrybą skatinusią tuometę ir vėlesnę Mažosios Lietuvos aplinką, lietuvių / lietuvninkų gyvenimo būdą, papročius. Autorė taip pat apžvelgė dabartinę šio krašto kultūros paveldo situaciją. Vakaronės pabaigoje gausiai susirinkę kauniečiai, įsigiję romaną, ten pat gavo autorės autografus ir palinkėjimus.

Bibliotekininkė G. Visockytė, ruošdamasi vakaronei, jos kvietimo tekstui į ją bei vakaronės įžangai iš dalies naudojosi Silvijos Sakevičiūtės straipsnyje "Kristijonas, sodininkas iš Tolminkiemio" (www.kaunodiena.lt, 2014 02 03) pateikta informacija bei interviu su romano autore. Šis straipsnis labai gerai perteikia vakaronėje išsakytas autorės mintis bei pristato romano ištrauką. Siūlome su juo susipažinti.

Kristijonas, sodininkas iš Tolminkiemio

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla 2015-uosius pradėjo knyga apie Kristijoną Donelaitį. Knyga „Tolminkiemio sodininkas“ skirta Kristijono Donelaičio (1714–1780) gimimo metinėms. Autorė vaizduoja, kaip šią neeilinę asmenybę formavo krašto istorija ir aplinka, gimtosios kalbos būklė, Karaliaučiaus universitetas, įkvėpė M. Mažvydo katekizmas. Sukurdamas neeilinį literatūros kūrinį – poemą „Metai“, Donelaitis talentingai panaudojo lietuvių kalbos išteklius, kūrinio savitumas bei kalbos grožis tebežavi ir XXI amžiuje. Knyga konkretizuoja, priartina Donelaičio asmenybę šių dienų skaitytojams, prasmingai papildo donelaitianą.

Paklausta, kaip gimė mintis parašyti romaną apie K. Donelaitį, žinoma kraštotyrininkė, knygų apie Ievą Simonaitytę, Martyną Mažvydą, Abraomą Kulvietį autorė atsako: Mažoji Lietuva esanti jos tyrinėjimų sritis, jai pažįstama tenykštė kultūra, artimas ir liuteronų tikėjimas. Jos darbo vaisius – pirmoji grožinės literatūros knyga apie lietuvių klasiką. Koks, rašytojos akimis, buvo K. Donelaitis kaip asmenybė? „K. Donelaitis dažnai pats išsiduodavo – kaip pats teigė, buvo gyvo temperamento. Jis gerbė kaimo žmogų ir jo dirbamus darbus. Kartu jis buvo didis, daugiašakis menininkas – muzikas, instrumentų meistras, rašytojas, filosofas ir t.t. Jis gyveno aktyvų kultūrinį gyvenimą“.

Autorė neslepia: nutapyti paveikslą žmogaus, kurio jau nebėra tarp gyvųjų, buvo sunkiausia. „Iki šių dienų nėra išlikę jokio jo atvaizdo, paveikslo, todėl teko sunkus darbas bandant jį pavaizduoti iš trupinių – iš to, ką žinojau, kaip įsivaizdavau.“ Kad sukurtų autentišką, gyvą pasakojimą, ji naudojosi ne vienu šaltiniu. „Turėčiau visas knygas surinkti, kad išvardyčiau juos visus, ir tai užimtų daug laiko. Negaliu išskirti nė vieno pagrindinio – kai kurią informaciją žinojau ir pati, nes esu liuteronė.“

Medžiagos rinkimas, pačios knygos rašymas užtruko ne vienerius metus. „Rašiau apie trejus metus. O įskaičiuojant ir medžiagos rinkimą, dar tektų pridėti dvejus. Niekad ir niekur nebūna taip, kad atsiverti kažkokį šaltinį ieškoti medžiagos ir ten randi viską, ko tau reikia“, – sakė rašytoja ir pastebėjo, jog daug padėjo ir tai, kad ji pati yra liuteronė. Svorio knygai suteikia ir detalės, kuriančios spalvingą K. Donelaičio aplinkos paveikslą. Mažosios Lietuvos papročiai, XVIII a. istorinis landšaftas, buitis, liuteronų tikėjimo subtilumai – kartu su klasiko gyvenimo ir kūrybos istorija „Tolminkiemio sodininkas“ tampa vertingu veikalu, padedančiu lengviau suprasti aplinkybes, kuriomis gimė „Metai“.

Toliau skaityti www.kaunodiena.lt .

Nuotraukose –E. Barauskienė (kairėje) ir G.Visockytė; M.Purvinas; dalis vakaronės aktyvių dalyvių.

K. Donelaičio draugijos informacija