Vasario 18 dieną surengtos ypatingos iškilmės Karaliaučiaus (Kaliningrado) I.Kanto vardo Baltijos federaliniame universitete – humanitarinių mokslų institute po perkėlimo į kitą vietą iš naujo buvo atidarytas lietuvių kalbos kabinetas bei ta proga surengti moksliniai-praktiniai skaitymai.

 

Susirinkusius į kabineto atidarymą sveikino Karaliaučiaus I.Kanto universiteto prorektorius tarptautiniam bendradarbiavimui ir viešiesiems ryšiams, istorijos mokslų kandidatas Igoris Žukovskis, Lietuvos Generalinio konsulato Karaliaučiuje ministras-patarėjas Vytautas Umbrasas. Jis padėkojo visiems, prisidėjusiems prie kabineto atnaujinimo, įteikė lietuvių kalbos vyriausiajai dėstytojai Violetai Lopetienei ir slavų-rusų filologijos katedros vedėjai Natalijai Lichinai Generalinio konsulo padėkas.

 

Generalinio konsulato kultūros atašė Raminta Gecevičienė perskaitė Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos kanclerio Tomo Daukanto sveikinimą universiteto bendruomenei. 

 

Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius sveikindamas šventės dalyvius priminė universiteto lietuviškas šaknis, jo įkūrėjus bei žymiausius studentus. Albertina vadinto universiteto studentas Kristijonas Donelaitis mirė 1780 metais, būtent vasario 18 dieną. Labai prasminga, kad šią dieną surengtas Lietuvių kalbos kabineto atidarymas - tai mums byloja K.Donelaičio gyvenimo ir kūrybos gyvumą. G.Skamaročius taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę šiame universitete deramai įamžinti K.Donelaičio atminimą. Šis klausimas taip pat buvo aptartas ir su universiteto prorektoriumi I.Žukovskiu.

 

Kabineto atidaryme dalyvavo ir Trakų „Rotary“ klubo, padėjusio įrengti lietuvių kalbos kabinetą, atstovas Robertas Volosevičius.

 

Po to surengti moksliniai-praktiniai skaitymai „Rusijos ir Lietuvos dialogas: mokslas, švietimas, kultūra“. Jų metu darbas vyko dvejose sekcijose. Pirmojoje sekcijoje „Lituanistika šiandien: mokslo ir švietimo ryšiai“ pranešimus skaitė I.Kanto universiteto vyriausioji dėstytoja Violeta Lopetienė, kalbėjusi apie lituanistikos dėstymo šiame universitete padėtį ir perspektyvas. Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacijos vadovas Aleksejus Bartnikas skaitė pranešimą apie šios asociacijos veiklą, analizuodamas jos tradicijas ir šiandieną.

 

Įdomų ir turiningą pranešimą „Gyvenimo ontologija Liudviko Rėzos kūryboje“ skaitė I.Kanto universiteto filologijos mokslų daktaras, profesorius Vladimiras Gilmanovas. Apie žymų Karaliaučiaus krašto švietėją, lietuvių kalbos puoselėtoją evangelikų kunigą Gotfridą Ostermejerį, kurio 300-ąsias gimimo metines minime šiemet, kalbėjo Klaipėdos universiteto humanitarinių mokslų daktarė Žavinta Sidabraitė, kurios pranešimo tema buvo „G.Ostermejerio likimas – tarnystė Lietuvos kultūrai“. I.Kanto universiteto filologijos mokslų kandidatė docentė Natalija Lichina skaitė pranešimą „Hermanas Zudermanas ir Rudolfas Blaumanis: tekstų dialogas“.

 

Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas, Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius apžvelgė pasienio regionų bendradarbiavimo patirtį tarptautinių projektų švietimo ir kultūros srityse, I.Kanto universiteto tarptautinio projekto „Sankryžos 2.0“ vadovas Maksimas Megemas pristatė pranešimą „Vertimo sunkumai: tarptautinio projekto „Sankryžos 2.0 publikacijų pristatymas“.

Po pietų darbas vyko antrojoje sekcijoje „Lietuvos švietėjų kultūrinis palikimas“, kurios darbui vadovavo A.Bartnikas. Joje buvo skaitomi įdomūs I.Kanto universiteto studentų pranešimai. Trečio kurso studentas Sergejus Volkovas pristatė pranešimą „Lietuvos raštijos vystymas“. Studentė Valentina Padeiskaja skaitė pranešimą „Liudviko Rėzos indėlis į lietuvių kalbos išsaugojimą“ bei studento Goaro Manukiano parengtą pranešimą – „Kristijono Donelaičio gyvenimas ir kūryba“. Jevgenijus Šapovalenko pranešime „Aš tikiu šventąja paslaptim...“, remdamasis Vacio Bagdanavičiaus ir kitų autorių straipsniais, analizavo Vydūno gimtąją aplinką, jo asmenybę ir kūrybą, reikšmę lietuviams bei visam kraštui, filosofo žmogiškojo suvokimo erdves.

 

Įsruties (Černiachovsko) pedagogikos instituto antrojo kurso studentų Valerijos Vergunovos ir Viktoro Studinskiopranešimo tema buvo „Danieliaus Kleino lingvistinis palikimas šiuolaikinių filologinių tyrinėjimų kontekste“, I.Kanto universiteto trečiojo kurso studentė Marija Strekozova kalbėjo apie lietuvių kalbos kilmę, o to paties kurso studentė Marija Jachnovec – apie Biblijos vertėją į lietuvių kalbą Joną Bretkūną.

 

Po pranešimų vyko diskusija su jų autoriais bei svečiais.