Gumbinės pirmtakė buvo šiauriau miesto, Narpės upelio krante ilgus amžius gyvavusi medžiotojų ir žemdirbių gyvenvietė. Jos vardas lieka nežinomas. Nadruvos žemėn Vokiečių ordino riteriai įsiveržė numalšinę Herkaus Manto vadovaujamą Didįjį prūsų sukilimą.1283 m. ordinas nadruvių gentį pavergė. Pirmosios gyvenvietės šiose vietose minimos hercogo Alberto (Albrechto) laikais, jau panaikinus Teutonų ordiną. 1525 m. ordino vietoje Albertas įkūrė pirmąją Europoje evangelišką liuteronišką valstybę – Prūsijos hercogystę. Kertami miškai, daugėja gyventojų ir dirbamos žemės, sudaromi pirmi inventoriai ir gyventojų prievolės, steigiamos karčiamos, malūnai, bažnyčios. Dar negausūs rašytiniai šaltiniai registruoja pirmuosius apylinkių kaimus, gyventojų vardus ir mokesčius. Praktiškai visi vietovių pavadinimai yra lietuviški. Vienas iš XVI a. viduryje paminėtų kaimų buvo Pisakaimis (vok. Pisserkeim, Pisserkehmen). Jame, žemiau Pisos ir Romintos upių santakos, apie 1550 m. pastatyta pirmoji apylinkėje krikščioniška bažnyčia.
1580 m. atsirado naujasis gyvenvietės vardas – Gumbinė, senasis pavadinimas nyksta. Vietovardis galimai kilo nuo žodžio gumbas, gumbti, gumbuotas arba iš kablį primenančio žvejybos įrankio, išplatėjusios upės vietovės ar jos kilpos. Yra manančių, kad pavadinimas galėjo kilti nuo gumbuoto, senųjų lietuvių garbinto ąžuolo ar liepos, po kuriais kūrenta amžinoji ugnis ir aukota dievams.
Beveik visi Prūsijos rytinės dalies (Skaluvos, Nadruvos ir Sūduvos) gyventojai tada buvo lietuviai. Juos sudarė kryžiuočių karus išgyvenę senųjų skaluvių, nadruvių, ir sūduvių palikuonys bei iš LDK atkeliavę lietuviai. XVII a. Gumbinė – tai keliolika lietuvių žemdirbių, medžiotojų, žvejų, medkirčių sodybų iš Vištyčio ežero atitekančios Pisos pakrantėje.
1656 m. Prūsiją nuniokojo kruvinas Krymo totorių kariuomenės žygis. Apie 20 tūkstančių žuvusių, apie 30 tūkstančių išvestų į nelaisvę, daug kas apiplėšta, sudeginta. Krašto žaizdoms užgydyti prireikė dešimtmečių. 1709–1711 m. dar didesnį smūgį ir nelaimes atnešė nederlius ir maras. Liga pakirto apie 300 tūkstančių Rytų Prūsijos žmonių.
Pirmoji mokykla Gumbinėje paminėta 1698 m. Tikėtina, kad Gumbinės senamiesčio mokykloje buvo mokoma ir lietuvių kalba. Nuo 1763 m. veikė lotynų mokykla, kuri 1813 m. išaugo į Frydricho gimnaziją. Gumbinės gimnazijoje mokėsi būsimas Tilžės gimnazijos pedagogas, kraštotyrininkas Eduardas Gizevijus (1798–1880).
Gumbinėje gimė ir čia gimnaziją baigė Johanas Šrėderis (1829–1926) – kunigas, pedagogas, Priekulės našlaičių prieglaudos ir spaustuvės įkūrėjas. Priekulės vaikai buvo mokomi spausdinimo amato. Ten pavyko išspausdinti beveik 50 lietuviškų leidinių. Tarp mokinių buvo ir vėliau tapę garsūs Klaipėdos krašto spaudos leidėjai Martynas Šernius ir Jurgis Traušys. J.Šrėderis 1882 m. buvo išrinktas deputatu į Prūsijos seimą (landtagą).
Keletą metų Gumbinės gimnazijoje dirbo Francas Oskaras Tecneris (Tetzner, 1863–1919), slavų ir baltų istorijos, etnografijos tyrinėtojas, surinkęs neįkainojamą archyvinę medžiagą apie Kristijoną Donelaitį.
Norbertas Stankevičius
