Prisimenant Frydrichą Kuršaitį
2022-12-27

Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, kalbininkas, žodynininkas, kultūros veikėjas, evangelikų liuteronų kunigas, religinių raštų rengėjas, spaudos darbuotojas, Karaliaučiaus universiteto profesorius Frydrichas Kuršaitis gimė 1806 m. balandžio 24 d. Noragėliuose (dab. rus. Motylkov), tuometinėje Pakalnės apskrityje, dabartiniame Gąstų rajone, Karaliaučiaus srityje. Baigęs Elbingo gimnaziją, 1836–1844 m. studijavo Karaliaučiaus universitete, lankė Martyno Liudviko Rėzos vadovaujamą lietuvių kalbos seminarą. 1844 m. buvo  įšventintas kunigu. 1841–1883 m. - Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos seminaro vadovas, nuo 1865 m. Karaliaučiaus universiteto profesorius, 1875 m. filosofijos garbės daktaras ir laisvųjų menų magistras. 1882 m. F.Kuršaitis tapo čekijos mokslų draugijos nariu korespondentu.
F.Kuršaitis 1849–1880 m. redagavo Prūsijos valdžios subsidijuojamą savaitraštį „Keleiwis isz Karaliaucziaus broliams lietuwininkams žinias parnesząs“, 1875–1880 m. „Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“. Jis perredagavo ir sukirčiavo oficialiojo giesmyno 1841 m. leidimą, vertė bei perkūrinėjo giesmes, parengdamas jų rinkinius mokykloms (1853 m.), kariuomenei (1854 m.). 1841 m. naujai išvertė Martyno Liuterio „Mažąjį katekizmą“, 1853 m. išleido „Augsburgo išpažinimą“, taisė 1853 m. „Biblijos“, 1865 m. „Naujojo testamento“ leidimus, 1864 m. parašė istorinę Biblijos lietuvių kalba rengimo apžvalgą.
Į lietuvių kalbą išvertė blaivybę propaguojančių knygelių, giesmių, pats jas kūrė, sudarė ir išleido giesmynų.

F.Kuršaitis 1843 m. pakartotinai išleido Liudviko Rėzos „Dainas“, 1843–1849 m. parengė ir išleido „Lietuvių kalbos tyrinėjimus“, skirtus Karaliaučiaus universiteto lietuvių kalbos seminaro studentams. Pirmoji dalis skirta būdingiausiems vokiečių ir lietuvių kalbų prielinksniams, antrojoje, „Lietuvių kalbos garsų ir kirčio mokslas“ pirmą kartą išsamiai aprašė lietuvių kalbos garsus ir priegaidės, nustatė keturias daiktavardžių kirčiuotes.
Svarbiausias jo veikalas – „Lietuvių kalbos gramatika“. Iki J.Jablonskio mokslininkas išsamiausiai aprašė lietuvių kalbos struktūrą, nurodė lietuvių kalbos ribas, vietą indoeuropiečių kalbų šeimoje, santykius su prūsų ir latvių kalbomis, pateikė nemažai Mažosios Lietuvos tarmių pavyzdžių. Jo priegaidžių ženklai – akūtas, cirkumfleksas, gravis vartojami ir dabar. Kaip priedas prie gramatikos pridėtas skyrelis apie lietuvių liaudies dainas, paskelbtos 25 dainos su melodijomis.
Važinėdamas po Lietuvą F.Kuršaitis rinko lietuvių kalbos žodžius. Jam padėjo Simonas Daukantas, Motiejus Valančius, Antanas Baranauskas ir daugelis kitų lietuvių kalbos žinovų. Sukaupęs gausią medžiagą, 1870–1883 m. jis sudarė 2-jų dalių vokiečių–lietuvių ir lietuvių–vokiečių kalbų žodyną „Wörterbuch der littauischen Sprache“, jam duomenis rinko iš Mažosios Lietuvos lietuvių gyvosios kalbos ir spausdintų šaltinių. Tekstas sukirčiuotas, antroje dalyje laužtiniuose skliaustuose surašyti žodžiai, dėl kurių autentiškumo jis nebuvo tikras.
F.Kuršaitis laikomas vienu lietuvių kalbos rašybos kūrėjų. Lietuvių kalbos leksikografijai ir ypač akcentologijai reikšmingais savo darbais padėjo mokslinius pagrindus lituanistiniams tyrinėjimams,
tačiau, amžininkų nuomone, nepadarė nieko, kad lietuvių kalba Mažojoje Lietuvoje išliktų gyva. Būdamas monarchistas, konservatyvių pažiūrų žmogus, nerėmė lietuvių tautinio atgimimo nei Mažojoje, nei Didžiojoje Lietuvoje, bet jo veikla pristabdė Mažosios Lietuvos lietuvių nutautimą. Jo darbus pratęsė sūnėnas Aleksandras Kuršaitis.
F.Kuršaitis mirė 1884 m. rugpjūčio 23 d. Krante (dab. rus. Zelenogradskas, Kuršių nerija), palaidotas Karaliaučiuje.

Donelaičio žemės informacija