Kultūros paveldo sąvade – ir Mažosios Lietuvos vertybės
2023-05-16

Gegužės 15-ąją Vilniaus rotušėje buvo pristatytos naujai į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įrašytos vertybės, tarp jų ir dvi iš Mažosios Lietuvos krašto.

Sveikindamas susirinkusiuosius į iškilmes kultūros viceministras Albinas Vilčinskas pabrėžė, kad šios tradicijos, kurios formavosi šimtmečius, o galbūt ir tūkstantmečius, kažkada buvo žmonėms tarsi kasdienybė. „Tai, kas įrašoma į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą, pirmiausia yra didžiulė pareiga. Pareiga suprasti, kad tai reikia tęsti, puoselėti, saugoti. Tai, ką mes paveldime ir ką perduodame kitoms kartoms, yra neįkainojama, kuria mūsų tautinę tapatybę“, – sakė jis.

Į minėtą sąvadą kasmet įrašomos tiek senosios, tiek naujesnės, pastarojo laikmečio bendruomenes telkiančios tradicijos, papročiai, reiškiniai. Šįkart sąrašą papildė Mažosios Lietuvos instrumentinio muzikavimo tradicija. Rašytiniai šaltiniai liudija Mažosios Lietuvos teritorijoje savadarbiais ir pirktiniais instrumentais muzikavus jau nuo XVI amžiaus.

Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse prisimintos svarbios sukaktys
2023-05-16

Praėjusį savaitgalį Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje surengtas Mažosios Lietuvos rezistencijos sąjūdžio (MLRS) 70-mečio paminėjimas. Prie šiai organizacijai 1990-2005 metais vadovavusio Algio Albino Regio ir jo žmonos kapo vykusio minėjimo metu kartu prisimintas ir pats A. A. Regis -- rytoj, gegužės 17-ąją sukanka 109 metai nuo jo gimimo.  

Istorija liudija, kad Šv. Kazimiero lietuvių kapines perėmus Čikagos arkivyskupijai ir panaikinus lietuvių laidojimo papročius, A. A. Regis buvo vienas iš pagrindinių Lietuvių bendruomenės kovotojų, kuris rašė peticijas, 1971 m. gegužės 23-ąją surengė masinę demonstraciją, pats vyko į Vatikaną, kol komunaliniai laidojimo tvarkos nuostatai buvo pakeisti ir grąžinta teisė laidoti pagal lietuvių papročius. Apie šiose kapinėse palaidotus lietuvius ir pastangas jas išsaugoti ateičiai tais pačiais 1971-aisiais jis išleido atskirą leidinį.

MLRS -- Mažosios Lietuvos išeivių visuomeninė politinė organizacija Šiaurės Amerikoje, kuri buvo  įsteigta 1953 m. Monrealyje (Kanada). Ji daug metų rūpinosi Mažosios Lietuvos reikalais, telkė JAV ir Kanados lietuvininkus, jiems atstovavo. MLRS 1954-1983 m. vadovavo Martynas Brakas.

Mažosios Lietuvos rezistencinis sąjūdis sudarydavo 30 narių Centro komitetą, kuris rinkdavo 7 narių prezidiumą. Prezidiumas rinko medžiagą Mažosios Lietuvos išlaisvinimo bylai. Buvo priimta nemažai deklaracijų, pareiškimų, įteikta arba pasiųsta laiškų Šiaurės Amerikos ir Europos šalių vyriausybėms, surengta paskaitų, konferencijų. 1983 m. sąjūdžio suvažiavimo rezoliucijoje pabrėžta Mažosios Lietuvos okupacija, genocidas, ryžtas kovoti ir skelbti pasauliui, kad Mažoji Lietuva yra lietuvių tautos žemė ir kad ji turi grįžti į būsimą Nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Ar Kaliningrado pavadinimo jau nebevartosime?
2023-05-15

Praėjusį penktadienį Seimo nariai Vilius Semeška ir Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK) dėl Kaliningrado srities ir Kaliningrado miesto pavadinimo nevartojimo, pakeičiant jį Karaliaučiaus pavadinimu.

Pasak kreipimąsi inicijavusių Seimo narių, dabartinis esamas pavadinimas priklauso rusiškam naratyvui ir atsirado SSRS vykdant agresinius veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu. Sovietų Sąjungos regionas buvo pavadintas seno bolševikų revoliucionieriaus Michailo Kalinino vardu. Po mirties Kalinino garbei jo vardu buvo pervadinta net keletas miestų. Kaliningradas tą vardą išlaikė iki šiol.

Seimo narys konservatorius V.Semeška įsitikinęs, kad karo Ukrainoje kontekste reikia peržvelgti pavadinimus, atsisakyti mūsų kalbai svetimų pavadinimų vartojimo. „Mes solidarizuojamės su kaimynais lenkais ir kviečiame lietuvių kalboje nenaudoti mums primestų, dirbtinų pavadinimų“, – teigė Seimo narys V. Semeška.

Tokios pat nuomonės yra ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė. Ji priminė, kad “Sovietų Sąjungai kaip karo grobis atitekusi Rytų Prūsijos dalis, pavadinta Kaliningrado sritimi, po Antrojo pasaulinio karo buvo priskirta Rusijos Federacijai. Čia niekada negyveno rusai, o Stalinas melavo apie istorines rusų žemes. Siekdama laiduoti regiono priklausomybę Maskva taikė ir kryptingą toponimikos politiką, buvo rusifikuoti vietovardžių ir vandenvardžių pavadinimai.

Atėjo metas nesitaikstyti su istorijos klastojimu, atsisakyti dubliuoto vietovardžių ir vandenvardžių vartojimo ir grįžti prie istorinės toponimikos – iš esmės sugrąžinti Karaliaučiaus kraštui baltiškąjį lingvistinį identitetą“, – kalbėjo ji.

Ruošiamasi Klaipėdos sukilimo vado Jono Budrio ir jo žmonos palaikų grąžinimui į Lietuvą
2023-04-25

Skaitytojus jau informavome, kad dar šiais metais į Lietuvą iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Čikagos turėtų sugrįžti  Klaipėdos sukilimo vado Jono Budrio ir jo žmonos palaikai. Apie būtinumą sugrąžinti palaikus kalbama jau seniai, dar pernai teigta, kad palaikai negrįš, bet, įsikišus Lietuvos užsienio reikalų ministerijai ir didelėmis visuomenininkų pastangomis šiemet, kai minimos Klaipėdos sukilimo 100-osios metinės jo vado J. Budrio paskutinė valia pagaliau bus įvykdyta.

Neseniai Lietuvos premjerės Ingridos Šimonytės potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė (laidojimo komisija) šiam klausimui įgyvendinti. Joje – 14 asmenų, komisijai vadovauja Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas, anksčiau dirbęs Lietuvos ambasadoriumi JAV. Komisijoje – Užsienio reikalų, Kultūros, Finansų, Krašto apsaugos ministerijų atstovai, taip pat Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys ir kiti asmenys.          

Klaipėdos sukilimo vadas, tarpukario Lietuvos kontržvalgybininkas ir diplomatas Jonas Polovinskas-Budrys 1964 metais atgulė Tautinėse lietuvių kapinėse Čikagoje, bet jo valia buvo būti palaidotam būtent Klaipėdoje.

Pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija Budrių šeimą užklupo Jungtinėse Valstijose, kur nuo 1936 m. J.Polovinskas-Budrys dirbo Lietuvos generaliniu konsulu ir beveik iki mirties atstovavo nepriklausomai Lietuvos vyriausybei tremtyje, nuolat viešai reikšdamas savo antisovietinę poziciją. Tad sovietų sistemai tai buvo labai nepalanki figūra, tuo metu net jo pavardė čia buvo tabu.

DĖL MAŽOSIOS LIETUVOS (SKALUVOS) HERALDIKOS IR LIETUVIŠKO PAVELDO IŠSAUGOJIMO
2023-04-04

Šiuo metu vyksta diskusijos dėl vieno iš Lietuvos regionų herbo. Jis įvardinamas įvairiais pavadinimais, dažnokai - „Etnografiniu Mažosios Lietuvos regionu“.

Mažosios Lietuvos šiaurinėje dalyje esančių dabartinių Klaipėdos miesto, Klaipėdos ir Šilutės rajonų bei kitų savivaldybių atstovai šiose „Etnografinio Mažosios Lietuvos regiono“ herbo diskusijose pagrindinį dėmesį sutelkę į dalies asmenų nuomonę ir siūlomo herbo dedamąsias. Paprastai tariant, tarsi yra svarbiausias klausimas - briedis - bus ar ne?

Antrasis senesnis karštas klausimas – kiek bus leista perrašinėti ir klastoti istoriją, tarsi nematyti buvusiųjų krašto okupantų ir vokietinimo bei jų ir jų samdinių antilietuviškos veiklos, siekiant įtikti menamai pageidautiniems galimų investuotojų, turistų ir šios idealogijos propaguotojų įnoriams.

Ne paslaptis, kad esant menkam valstybiniam finansavimui ir valstybinio mąstymo politikos kontrolei, dalis „istorikų“ atvirai reiškia antilietuviškas ar nedraugiškas nuostatas, nors gauna Lietuvos biudžetinį finansavimą. Apmaudu, kad jų nuostatos, neįsigilinus į potekstes priimamos tarsi nešališkos laisvose diskusijose.

Baimei yra pagrindo, nes paties Mažosios Lietuvos (Tilžės) Akto žeminimo, mėmelinės propagandos XXI a. ir panašių pozicijų nuolat girdima ne tik iš mėgėjų, bet ir iš valstybės ar savivaldos biudžetų lėšas gaunančių tarnautojų, tame tarpe šiuos klausimus bandančiomis kuruoti institucijose.