Pokalbis su Vydūno brolio anūke Brita Storost
2023-09-24

Apie Vydūno (Vilhelmo Storosto) šeimą, lietuvių ir vokiečių santykius, nutautinimą, nacizmo įtaką jiems, galimybes padėti buvusiems Mažosios (Prūsų) Lietuvos gyventojams pažinti savo protėvių lietuvių kultūrą ir kitas temas kalbamės su Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūke Brita Storost, gyvenančia Vokietijoje. Pokalbį vertė Rita Šlaitaitė.

Mūsų įrašų klausytojui tikriausiai būtų patogiau klausytis pokalbio vien tik lietuvių kalba, bet temos labai jautrios, todėl jis įraše paliktas abejomis kalbomis.

Nuotraukoje B.Storost su šiais metais Vokietijoje, vokiečių kalba išleista savo pačios redaguota knyga „Vydūnas Detmolde ir Europoje“.

Už nuotrauką dėkojame Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos specialistei Astai Andrulienei.

Su Brita Storost kalbėjosi Gintaras Skamaročius.

Maloniai kviečiame klausytis .

Mažosios Lietuvos bičiuliui šviesaus atminimo Petrui Šmitui – kultūros magistro apdovanojimas
2023-09-14

Šiemet, kaip ir jau dvidešimt metų iš eilės Klaipėda pagerbė ir apdovanojo labiausiai miestui nusipelniusius žmones. Klaipėdos piliavietėje įvykusioje šventinėje ceremonijoje paskelbti ir apdovanoti trys Klaipėdos kultūros magistrai, vienas miesto garbės pilietis, įteikta speciali mero padėka.

Iškilmėse nuskambėjo „Odė žiedui“, buvo perskaitytas kultūros magistro Gintaro Grajausko sukurtas tekstas apie apdovanojimą – jį skaitė kita kultūros magistrė, muzikologė Daiva Kšanienė. Surengta ir muzikinė programa, senoje pasirodė Klaipėdos kultūros magistrų trio: pianistas Saulius Šiaučiulis,  birbynininkas Vytautas Tetanskas ir trimitininkas Vytautas Grubliauskas.

Šiemet apdovanojimas skirtas Lietuvos - jūrinės valstybės identiteto formuotojai, jūrinės kultūros projektų iniciatorei, ilgametei Lietuvos jūrų muziejaus ilgametei direktorei Olgai Žalienei, aktoriui Valentinui Masalskiui ir menotyrininkui, Mažosios Lietuvos bičiuliui, aktyviam visuomenininkui, buvusiam Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto pirmininkui Petrui Šmitui (po mirties).

Klaipėdos sukilimo vadas Jonas Budrys grįžta į Lietuvą
2023-09-10

Po daugiau nei pusmetį trukusių derinimų, valstybininkų ir diplomatų pastangų Jono Budrio ir jo žmonos Reginos palaikai rugsėjo 21-ąją iš Jungtinių Amerikos Valstijų bus atskraidinti į Vilniaus oro uostą.  Rugsėjo 22 dieną įvyks jų perlaidojimo ceremonija Klaipėdoje. Iš pradžių palaikai bus atvežti į Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, po to Skulptūrų parke vyks laidotuvių iškilmės.

Šiemet yra minimos 100-osios Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos metinės, o apie būtinumą sugrąžinti sukilimo vado palaikus kalbama jau maždaug penkerius metus. Dar pernai atrodė, kad sumanymo įvykdyti nepavyks, bet, įsikišus Lietuvos užsienio reikalų ministerijai ir didelėmis visuomenininkų pastangomis šiemet J. Budrio paskutinė valia pagaliau bus įvykdyta.

Palaikų perkėlimui Lietuvos premjerės Ingridos Šimonytės potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė (laidojimo komisija) iš – 14 asmenų, jai vadovavo Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas, anksčiau dirbęs Lietuvos ambasadoriumi JAV. Komisijoje – Užsienio reikalų, Kultūros, Finansų, Krašto apsaugos ministerijų atstovai, taip pat Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys ir kiti asmenys.         

Dar vienas paminklas 100-mečiui paminėti
2023-09-04

Praėjusį šeštadienį, rugsėjo 2-ąją Tauragės rajone, prie Lauksargių, anksčiau ten buvusios sienos buvo pastatytas paminklas šiemet minimam Klaipėds krašto prisijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti. Šio paminklo idėjos autorius yra Tauragės krašto muziejaus "Santaka" direktorės pavaduotojas Darius Kiniiulis, o skulptūros autorė -- Tauragės kultūros centro dailininkė-edukatorė Areta Didžionienė. Šio paminklo projektas susideda iš kelių dalių, tad tikimasi, kad ateinančiais metais bus surasta lėšų visam sumanymui įgyvendinti. 

Jubiliejiniams metams – įspūdingos operos “Klaipėda” premjera
2023-08-22

2023-iaisiais minint Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 100-metį, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras keturiems Klaipėdoje gyvenantiems kompozitoriams užsakė sukurti operą, kurioje atgytų šimtmečio senumo įvykiai, Klaipėdos krašte gyvenusių senųjų lietuvininkų ir iš Didžiosios Lietuvos jiems talkinti atvykusių lietuvių siekiai, ypatinga vietos ir laiko dvasia.

Ši įspūdinga opera “Klaipėda” Klaipėdos elinge buvo parodyta rugpjūčio pradžioje. Pasak šiai operai  libretą parašiusio filosofo ir rašytojo Arvydo Juozaičio, visuose trijuose operos veiksmuose plėtojamų istorijų teminė ašis yra trys esminės Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančios sąvokos – asmenybės, religija, kalba.