Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

Išleistas pirmasis žurnalo "Donelaičio žemė" numeris
2016-07-19

Jau pasirodė naujas "Donelaičio žemės" numeris, šįkart jis išėjo 1000 egzempliorių tiražu žurnalo formatu. Dėkojame Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, iš dalies parėmusiam naujojo žurnalo išleidimą. Leidinį parėmė ir viešoji įstaiga Nemuno euroregiono Marijampolės biuras. Minėtas fondas 250 leidinio egzempliorių užsakė ir šalies bibliotekoms, tad jose jau greitai bus galima rasti mūsų žurnalą.

Taip pat "Donelaičio žemę" galima įsigyti redakcijos patalpose Vytauto g. 28, Marijampolėje, jis pasieks ir K.Donelaičio draugijos skyrius įvairiuose Lietuvos miestuose, taip pat skaitytojus Karaliaučiaus (Kaliningrado) krašte. Laukiame mūsų skaitytojų pasiūlymų, pastabų, taip pat straipsnių būsimiems leidinio numeriams.

Redakcija  



Ar bus Karaliaučiaus krašte įsteigta nauja lietuviška mokykla?
2016-07-13

Švietimo ir mokslo ministerijoje aptarta galimybė Rusijos Federacijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje įkurti bendrojo ugdymo lietuvišką mokyklą. Antradienį švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė susitiko su Kristijono Donelaičio draugijos pirmininku, VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktoriumi Gintaru Skamaročiumi. Pasak ministrės, tokia mokykla galėtų būti įkurta pačiame pasienyje – Tilžėje ar Ragainėje, nes čia tebegyvena gausiausia srityje lietuvių bendruomenė.

„Iš pradžių galėtų būti įkurta pradinė mokykla, vėliau ji galėtų išaugti iki gimnazijos. Pasienio regione lietuvių kalbos mokosi  apie 150 vaikų, tačiau kiek būtų norinčiųjų lankyti lietuvišką bendrojo ugdymo mokyklą, mes nežinome“, - sako švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė.
Skaitykite plačiau...


Atsisveikinome su S.Lukoševičium
2016-07-11

Vakar į paskutiniąją kelionę palydėtas Steponas Lukoševičius – laikraščio „Donelaičio žemės“ iniciatorius ir ilgametis redaktorius, inžinierius, visuomenės veikėjas. Daug metų jis dirbo inžinieriumi konstruktoriumi Vilniaus skaičiavimo mašinų specialiajame konstravimo biure, buvo vienas pirmųjų lietuvių skaičiavimo mašinų projektuotojų, 1967–1980 metais - 11 išradimų informacijos, įrašomos į laikmenas, kodavimo ir dekodavimo srityje autorius ir vienas autorių.
 
Dar 1967 m. biure su inžinieriais E. Gudavičiumi ir Z. Didžiuliu įkūrė krašto kultūros ir istorijos pažinimo klubą „Alkas“, buvo jo pirmasis pirmininkas, Lietuvos mastu organizavo talkas K. Donelaičio pastatydintai bažnyčiai ir klebonijai Tolminkiemyje atstatyti ir aplinkai tvarkyti. Jis sukūrė dešimtis plakatų istorine ir kultūros tematika, donelaitianos tematika rengė pažintinių kelionių maršrutus po Karaliaučiaus kraštą.
 
Didelė jo gyvenimo dalis atiduota „Donelaičio žemei“, straipsnių rašymui ir redagavimui, santykiams su Karaliaučiaus kraštui gerinti. 1992–1993 metais S.Lukoševičius dirbo Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijoje, kuravo švietimo ir kultūros bendradarbiavimo su Karaliaučiaus kraštu klausimus. 1994–1996 m. Seime jis buvo subūręs įvairių frakcijų narių neformalią grupę bendradarbiauti su šiuo kraštu.  1997 m. Karaliaučiaus filharmonijoje jis surengė pirmosios lietuvių knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ – 450 m. sukakties valstybės minėjimą.
 
Po 23-ejų metų perdavęs „Donelaičio žemės“ redagavimą į naujas rankas, jis parašė vedamąjį „Karaliaučiaus kraštas mums, lietuviams, buvo ir liko brangus“, kuriame paaiškino, kokią reikšmę turi šis kraštas, kodėl turime juo rūpintis ir jį branginti. Tai buvo tarsi jo atsisveikinimas.
 
Dabar, Amžinybės dausose jis galės susitikti su Donelaičiu, Mažvydu, kitais mūsų šviesuoliais. O mes jį visada prisiminsime ir būsime dėkingi už rūpestį tikromis vertybėmis.
 
 


Išrinkti Kristijono Donelaičio medalio „Širdings brolau“ laureatai
2016-07-07

Šiomis dienomis septynių asmenų komisija išrinko ir skelbia Kristijono Donelaičio medalio „Širdings brolau“ 2016 metų nominantus.
Kristijono Donelaičio draugija, Lietuvos rašytojų sąjunga ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija tarpusavio sutarimu nuo 2016 metų nusprendė įsteigti apdovanojimus K.Donelaičio medaliu „Širdings brolau“. Apdovanojimo  devizas „Širdings brolau“ yra kreipinys iš K. Donelaičio 1777 m. birželio 10 d. lietuviško laiško Johanui Gotfrydui Jordanui.

Skaitykite plačiau...


Skaičiuodami gandrus panemuniais, ant Rambyno...
2016-07-04

Keliauti po Lietuvą smagu ir įdomu. Tai patiriame kaskart aplankę vieną ar kitą šalies kampelį, pamatę gražių reginių, išgirdę įdomių istorijų. O keliauti su bendraminčiais, turinčiais panašius tikslus – dar maloniau. 
Štai į tokią pažintinę kelionę Mažosios Lietuvos pakraščiu panemuniais išsiruošė Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos nariai. Domėtis šio regiono istorijos ir kultūros paveldu jiems tikrai tinka, taigi kelionės tikslas buvo labai konkretus – aplankyti, pamatyti, sužinoti, aptarti ir pasidalinti savo įspūdžiais su kitais. 
Pro Rambyno regioninį parką plentu Jurbarkas–Šilutė dažnai lekiame į pajūrį, tikriausiai net ir neįtardami, kad šiose vietose slypi tikri pažinimo lobynai. Čia praleista diena praturtino žiniomis, suartino Donelaičio epocha besidominčius ir poeto kūrybą propaguojančius žmones.
* * *
Rambyno regioninis parkas įkurtas 1992 m. Jis apima pietinę Vilkyškių kalvagūbrio, priklausančio Lietuvos teritorijai, dalį ir Nemuno slėnio pievas ties Ragainės vingiu. Vilkyškių kalvagūbriu vadinama 6–8 km pločio, 15 km ilgio kalvų virtinė, užsibaigianti Rambyno kalnu. Parko plotas – 4811 ha. Apie įdomiausius objektus, istorinius krašto įvykius, papročius, lietuvininkų gyvenimo būdą, archeologinius radinius turistus informuoja Rambyno regioninio parko Lankytojų centro ekspozicija.
Skaitykite plačiau...


Kitas lapas Paskutinis lapas


Naujienos 1 - 5 / 125

 

Sprendimas: www.arius.lt