Vasario 6-ąją Vyriausybė patvirtino Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo 2013-2014 metų priemonių planą. Minint Kristijono Donelaičio 300-ąsias gimimo metines planuojamos lietuvių grožinės literatūros pradininko archyvinio palikimo paieškos Vokietijoje bei Klaipėdos krašte, ketinama pateikti paraišką dėl Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo įtraukimo į UNESCO minimų sukakčių sąrašą. Į 2014 metų Dainų šventės programą įtraukti teatralizuotą vaidinimą pagal K.Donelaičio kūrybą, atlikti B.Kutavičiaus oratoriją „Metai“ pagal K. Donelaitį UNESCO būstinėje Paryžiuje. Parengti kilnojamąją parodą „Lietuviškasis Homeras: Kristijonas Donelaitis Lietuvoje ir pasaulyje“ (Europos Parlamente, Lietuvos atstovybėse užsienyje, Tarptautinėse knygų mugėse).
Vyks tarptautiniai bendradarbiavimo renginiai su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Bus įrengta ekspozicija Tolminkiemio bažnyčioje.
Šiais metais ir kitąmet taip pat planuojama vykdyti K.Donelaičio ir jo amžininkų asmenybės ir kūrybos tyrimus, publikuoti naujas lituanistinės kūrybos mokslines publikacijas, organizuoti specialias edukacines programas mokykloms.
Be to, šio jubiliejaus proga numatyta išleisti proginę monetą ir pašto ženklą, o informacijos sklaidai sukurti specialų tinklalapį.
Mažosios Lietuvos lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis gimė 1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliuose, Gumbinės apskrityje, Prūsijos karalystėje. Rašytojas ir evangelikų liuteronų kunigas K.Donelaitis mirė 1780 m. vasario 18 d., palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje Karaliaučiaus krašte.
Lapkričio 19-ąją į paskutinį šiais metais susitikimą rinkosi Kristijono Donelaičio draugijos Marijampolės skyriaus nariai. Buvo aptarta šių metų veikla ir suplanuoti darbai ateinantiems 2013-iesiems – paskutiniams pasiruošiamiesiems metams, nes 2014 m. sausio 1 d. Lietuva, Karaliaučiaus kraštas ir viso pasaulio lietuviai minės poeto gimimo 300 metų jubiliejų ir patys reikšmingiausi renginiai Tolminkiemyje bei Lietuvoje vyks būtent 2014 –aisiais metais.
Nors dar Lietuvoje be tradicinių išvykų į pavasarines talkas Tolminkiemyje mažai kas vyksta, išskyrus profesionaliųjų menininkų ar leidybinius darbus, tačiau Sūduvos kraštas jau pajudėjęs. Tai rodo renginiai Marijampolėje ir Keturvalakiuose. Norime priminti skaitytojams, kad Keturvalakių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos jau nuo pernai vykdo projektą Donelaičio Lietuva, o K.Donelaičio draugijos Marijampolės skyrius suorganizavo tokius renginius: 2010 m. konferenciją Marijampolės kolegijoje, kurios viena sričių buvo tema K.Donelaitis istorijoje ir dabartyje; 2011 m. suorganizuotas meninio skaitymo konkursas, kuriame dalyvavo Marijampolės savivaldybės skaitovai ir Punsko Dariaus ir Girėno gimnazijos atstovai; 2012 m. vyko kūrybinių darbų konkursas Rašome Donelaičiui, kuriame dalyvavo ir atstovų iš Karaliaučiaus krašto. Šis rašto darbų konkursas dar nesibaigė, jis vyks iki 2013 m. gegužės 1 dienos. Kūrybą reiktų siųsti el. pašto adresu vidamickus@yahoo.com. Geriausi kūriniai pateks į jubiliejui skirtą knygą, kuri, planuojama, bus iliustruota nuotraukomis, piešinių reprodukcijomis.
Draugijos nariai aptarė ateinančiųjų bei jubiliejinių metų renginius sujungdami viską į Poetui skirtų darbų ciklą. 2013 metų pabaigoje miesto visuomenei bus parodytas spektaklis „Giesmė“, pagal A. Drilingos romaną Jau saulelė, kuriam scenarijų parašė Virginija Samuolienė. Taip pat ketinama surengti dviejų dienų [su išvyka į Vištyčio apylinkes] „Donelaičio skaitymus“, pasikviečiant įdomius lektorius ir skaitovus. Draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė informavo susirinkimo dalyvius apie jos ir G. Skamaročiaus pokalbį su miesto meru V.Braziu dėl paminklo K.Donelaičiui pastatymo atminimo alėjoje prie Rygiškių Jono gimnazijos ar kitoje tam tinkamoje vietoje. Šia tema buvo išklausytos ir privačios iniciatyvos, taigi netolima ateitis parodys, ar Marijampolę papuoš dar vienas atmintinas kūrinys. Į darbų ciklą labai puikiai įsiterptų ir kūrybinių darbuotojų pleneras Tolminkiemyje.
Draugijos nariai išsakė savo mintis apie jubiliejiniams metams skirtų renginių sklaidą, apie gerų idėjų, skirtų K.Donelaičio vardo populiarinimui, viešinimą, aptartos jų finansavimo galimybės. Laukiama bet kokia asmeninė marijampoliečių ir visos Sūduvos (Suvalkijos) gyventojų pagalba, nes esame kraštas, arčiausias Donelaičio gimtinei.
Aldona Kalinauskienė, Suvalkiečio techninė redaktorė
Kaliningrado srities mieste Guseve (Gumbinė) rugsėjo 25 dieną tradiciškai pagerbtas lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio atminimas.
Ceremonija kasmet vyksta prie paminklo K. Donelaičiui, kuris Guseve buvo atidengtas prieš aštuonerius metus.
Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Vaclavas Stankevičius pažymėjo, jog Gusevo savivaldybės nuosekliai tęsiama istorinės atminties puoselėjimo tradicija padeda geriau pažinti abiejų valstybių kultūrą, skatina tarpusavio supratimą ir pagarbą.
Šiais metais, rengiantis artėjančioms poeto 300-osioms gimimo metinėms, sutvarkyta netoli Gusevo esančioje K. Donelaičio gimtinėje Lazdynėliuose 1992-aisiais pastatyto paminklinio akmens aplinka. Išasfaltuotas keliukas, vedantis prie atminimo ženklo, padidinta ir trinkelėmis išgrįsta aikštelė. Lėšų aplinkos tvarkymo darbams skyrė Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Kaliningrado srityje dirbantys Lietuvos verslininkai.
Guseve taip pat atidaryta vaikų piešinių, sukurtų vasarą vykusio plenero metu, paroda. Darbai parengti K. Donelaičio poemos „Metai“ skyriaus „Vasaros darbai“ motyvais.
Gusevo savivaldybė kartu su Šakių rajono savivaldybe planuoja ir ateityje organizuoti vaikų piešinių plenerus K. Donelaičio kūrybos ir gyvenimo motyvais. 2013-ųjų rudenį Gusevo istorijos muziejuje numatoma atidaryti didelę pleneruose sukurtų darbų parodą.
L.Rėza versdamas Kristijono Donelaičio „Metus“ poemą užbaigė žodžiu „...vargsim“. Tai ko gero ir užkodavo mūsų sunkų pasiruošimą kelionei į gegužės 26 dieną Tolminkiemyje vykusią Poezijos ir muzikos šventę. Nors išvykti tikėjosi apie 70 žmonių, teisę gavo tik 35 laimingieji. Buvo įvairiausių akibrokštų, „pagalių į ratus kaišiojimo“. Supratome, ką reiškia „didžioji politika“... Bet patyrėme ir nuoširdžių žmonių pagalbą. Kadangi didžiąją keliauninkų dalį sudarė projekto „Donelaičio Lietuva“ dalyviai, taigi mūsų globėjas Arvydas Vidžiūnas ir mieloji Julija iš „Janikės kelionių“ agentūros, tikrąja to žodžio prasme, buvo mūsų gelbėtojai nuo biurokratinės sistemos trukdžių.
Tolminkiemyje aplankėme Kristijono Donelaičio namą, kuriame yra dar išlikusių jo buities daiktų. Keturvalakių pagrindinės mokyklos 7 klasės mokinė Greta Landžiūtė mintinai pasakė ištraukų iš Didžiojo poeto kūrybos.
Poezijos ir muzikos šventė sukvietė gausų būrį svečių. Dalyvavo poetai Liutauras Degėsys, Julius Keleras, Gytis Norvilas, Georgijus Jefremovas, Lietuvos respublikos generalinis konsulas Kaliningrade, kultūros atašė Romanas Senapėdis, Kaliningrado sr. mokinių ir jaunimo kūrybinio konkurso „Donelaitis ir mes“ nugalėtojai, Lietuvių kalbos mokytojų asociacijos nariai, Vilkaviškio r. Keturvalakių ir Alvito pagrindinių, Virbalio vidurinės mokyklų, Pilviškių „Santakos“ gimnazijos mokytojai ir mokiniai, įvairių Lietuvos miestų akademinis jaunimas ir moksleiviai. Kelionėje mus globojo ir patarimų negailėjo Euroregiono „Nemunas“ Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius. Buvo nuostabu klausytis šventės dalyvių koncerto: Gusevo (Gumbinės) mergaičių folkloro ansamblis „Nadruvėlė“ atliko „Tai gražiai mane augino“, Elena Ralienė virkdė kankles, Gurjevsko (Nojchauzeno) vaikų ir jaunimo centro folkloro ansamblis „Rūtelė“ parodė savo programą. Renginio vedėjai Kaliningrado universiteto dėstytojai Silovai Liudmilai Pavlovnai įteikėme lietuviškos duonos kepalą (jos šviežumu pasirūpino Pilviškių „Santakos“ gimnazijos mokytoja V.Diržiuvienė). Duonos pabučiavimas – pagarbos ženklas, liudijantis, kad šiai moteriai labai rūpi Kristijono Donelaičio atminimo išsaugojimas.
Guseve aplankėme K.Donelaičio bareljefą, pamatėme freskas, nupieštas ant daugiaaukščių, vėliau vykome į Lazdynėlius, į Kristijono Donelaičio tėviškę, kurioje auga 275 ąžuolai ir ...piktžolės. Susipainiojo jausmai: džiaugsmas su liūdesiu, viltis su beviltiškumu, drąsa su abejingumu. Bet paskatinti Gintaro Skamaročiaus tyliai rezgame planą, kaip sutvarkyti šią apleistą vietą. O kaip rašė Kristijonas Donelaitis, žmogui viskas įmanoma, tik reikia mokytis iš gamtos, apriboti savo norus, dirbti ir džiaugtis bei būti savimi.
Lapkričio 19-ąją į paskutinį šiais metais susitikimą rinkosi Kristijono Donelaičio draugijos Marijampolės skyriaus nariai. Buvo aptarta šių metų veikla ir suplanuoti darbai ateinantiems 2013-iesiems – paskutiniams pasiruošiamiesiems metams, nes 2014 m. sausio 1 d. Lietuva, Karaliaučiaus kraštas ir viso pasaulio lietuviai minės poeto gimimo 300 metų jubiliejų ir patys reikšmingiausi renginiai Tolminkiemyje bei Lietuvoje vyks būtent 2014 –aisiais metais.