Gruodžio 13 d. 17.30 val. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedinimo pr. 3, Vilnius) bus surengtos akademiko Domo Kauno knygos "Kristijono Donelaičio atminties paveldas" sutiktuvės. Renginio organizatoriai - Lietuvos mokslų akademijos humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius bei Vilniaus uiniversiteto komunikacijos fakulteto knygotyros ir dokumentotyros institutas maloniai kviečia dalyvauti šios studijos pristatyme, kuriame dalyvaus jos autorius, taip pat Klaipėdos universiteto mokslininkės prof. Roma Bončkutė ir dr. Silva Pocytė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės dr. Liucija Citavičiūtė ir dr. Žavinta Sidabraitė bei kiti svečiai.
Lapkričio 30 dieną sukako 98-eri metai nuo Tilžės akto pasirašymo, ši data yra minima kaip Mažosios Lietuvos diena. Ta proga Vilniuje, Rašytojų sąjungos klube šį trečiadienį surengtas minėjimas kurio metu kartu atšvęstas ir K.Donelaičio draugijos įkūrimo 95-metis bei įteikti K.Donelaičio medaliai „Širdings brolau“.
Renginį pradėjęs Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas priminė Tilžės akto pasirašymo svarbą. Tilžės aktas – tai Prūsų lietuvių tautos tarybos 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžėje priimta deklaracija, remiantis tautų apsisprendimo teise reikalavusi prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės.
1918 m. lapkritį Vokietijos imperijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą, žlugus Vokietijos monarchijai ir valdžią Berlyne perėmus kairiosioms jėgoms, visoje Vokietijoje, įskaitant ir Rytų Prūsiją, prasidėjo politinė suirutė. Tuo metu Lietuvos valstybėje jau veikė laikinoji vyriausybė, kuri siūlė mažlietuvių veikėjams jungtis prie atgimstančios Lietuvos valstybės. Spaudimą didino ir Tilžės spaudoje paskelbta žinia, esą JAV prezidentas Vudrovas Vilsonas (Woodrow Wilson) Amerikos lietuvių delegacijai pažadėjęs remti lietuvių apsisprendimą ir siekį, jog Mažoji Lietuva iki pat Karaliaučiaus būtų įjungta į atkuriamą Lietuvos valstybę.
Mes kiekvieną kartą važiuojame į šią žemę lyg pirmą kartą: su lūkesčiu, ilgesiu, nerimu. Nesvarbu, rudenėjančiu ar pavasaringu keliu, gausesniu ar mažesniu būreliu patraukiame Prūsų Lietuvos link. Galima sakyti, kad šį kartą išvykome netikėtai, be ilgo pasirengimo, vieno studento iniciatyva, o geri susitikimai išėjo, nors ne viską suspėjome atlikti, tuo labiau, kad anksti temsta ir pro Tolminkiemį pravažiavome jau naktį.
Stalupėnuose (Nesterove) nieko iš anksto nepranešę užgriuvome K. Donelaičio bibliotekos darbuotojas, nes labai jau norėjau studentams parodyti Poetui skirtą ekspoziciją. Nors buvo sanitarinė diena, bet durys atrakintos, o ponia Angelina, kaip visada, nuoširdžiai ir šiltai priėmė. Kalbėjomės prie arbatos puodelio. Pagrindinė pokalbio tema sukosi apie prisiminimus iš kelionės po Marijampolę, įspūdžiai tokie gilūs, kad ir Stalupėnų moksleiviai, ir juos lydėjusieji dar vis negali pamiršti gražaus mūsų miesto, Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos multicentro, įspūdingo apsilankymo „Mantingos“ kepinių cechuose. Antras rūpimas klausimas – kas toliau? Kaip mes bendrausime, kokius bendrus darbus planuosime ir organizuosime? Tai svarstymų objektas. Bet aišku viena, kad šios bibliotekos darbuotojos noriai dalyvautų ir bendruose projektuose, ir renginiuose.
Lapkričio 25 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos Konferencijų salėje vyks Domo Kauno knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ pristatymas.
Domas Kaunas - habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto profesorius, knygotyrininkas. Žemaitis, užaugęs Mažojoje Lietuvoje. Daugiausia dirba knygos istorijos srityje. Paskelbė apie 100 mokslinių publikacijų lietuvių ir užsienio kalbomis. Jis taip pat yra Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos laureatas (1998).
Studija yra Kristijono Donelaičio publikuotojo ir nepublikuotojo (memorialinio) paveldo knygotyrinis darbas. Ji sudaryta iš trijų dalių. Pirmoje teikiama Donelaičio asmeninės bibliotekos rekonstrukcija, antroje analizuojama jo kūrybos knygų leidyba, trečiojoje – autoriaus atminimo įprasminimo rašytiniais ir materialiaisiais paminklais tradicija.
Lapkričio 16 d. 17.30 val. kviečiame į Vydūno palaikų perlaidojimo 25-mečio minėjimo renginį, kuris vyks Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje. Jo organizatoriai - Vydūno draugija bei Lietuvos mokslų akademijos humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius.
Programoje - dokumentinio filmo "Tamsoje būti šviesa" fragmentas, akademiko Domo Kauno įžangos žodis, Vydūno draugijos Garbės pirmininko Vacio Bagdonavičiaus pranešimas "Vydūno grįžimas ir Mažosios Lietuvos panteono tapsmas", Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ atstovo Vytauto Gocento pranešimas "Į Bitėnus lietuvininkų atminimo pagerbti", ištrauka iš Vydūno knygos "Rožės ir lelijos", Miroslavo Danio (Detmoldas, Vokietija) pranešimas "Vydūnas Lipėje šiandien", ištrauka iš prof. Viktoro Falkenhahno atsiminimų straipsnio, kalbų, pasakytų 1991 m. spalio 19 d. Bitėnų kapinėse perlaidojant Vydūno palaikus, fragmentai, Bitėnų kapinių vartų statytojų laiškas ateities kartoms, ištrauka iš Vydūno straipsnio "Tautos laisvė ir reikšmė".
Renginyje dalyvauja solistė Aušra Liutkutė, solistas Rolandas Vilkevičius, Vydūno draugijos dainininkai (vadovė Eglė Burkšaitytė), skaitovai Rita Juodelienė, Irena Tumavičiūtė, Tomas Šečkus, minėjimą veda akademikas Domas Kaunas.
Gruodžio 13 d. 17.30 val. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedinimo pr. 3, Vilnius) bus surengtos akademiko Domo Kauno knygos "Kristijono Donelaičio atminties paveldas" sutiktuvės. Renginio organizatoriai - Lietuvos mokslų akademijos humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius bei Vilniaus uiniversiteto komunikacijos fakulteto knygotyros ir dokumentotyros institutas maloniai kviečia dalyvauti šios studijos pristatyme, kuriame dalyvaus jos autorius, taip pat Klaipėdos universiteto mokslininkės prof. Roma Bončkutė ir dr. Silva Pocytė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės dr. Liucija Citavičiūtė ir dr. Žavinta Sidabraitė bei kiti svečiai. 
Lapkričio 30 dieną sukako 98-eri metai nuo Tilžės akto pasirašymo, ši data yra minima kaip Mažosios Lietuvos diena. Ta proga Vilniuje, Rašytojų sąjungos klube šį trečiadienį surengtas minėjimas kurio metu kartu atšvęstas ir K.Donelaičio draugijos įkūrimo 95-metis bei įteikti K.Donelaičio medaliai „Širdings brolau“..jpg)
Mes kiekvieną kartą važiuojame į šią žemę lyg pirmą kartą: su lūkesčiu, ilgesiu, nerimu. Nesvarbu, rudenėjančiu ar pavasaringu keliu, gausesniu ar mažesniu būreliu patraukiame Prūsų Lietuvos link. 
Lapkričio 25 d. 17 val