Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

Mažosios Lietuvos draugijos ir fondo vadovas kun. Valdas Aušra turi daug darbų
2022-11-03

Lietuvoje kasmet lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje veikiančios Mažosios Lietuvos draugijos ir fondo vadovas kunigas Valdas Aušra. Jo paprašėme papasakoti apie naujausius šių organizacijų darbus bei planus.

- Papasakokite plačiau apie pastarųjų metų Mažosios Lietuvos draugijos ir Mažosios Lietuvos fondo veiklą. Ar vyksta jūsų susirinkimai, kokius svarbesnius darbus paminėtumėte, ką pavyko nuveikti?

- Mažosios Lietuvos fondas ir draugija jau kelerius metus veikia kaip viena organizacija. Mažosios Lietuvos fondas daugiausia užsiima įvairių leidinių, kurie kalba Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros atminties ir išlaikymo temomis finansavimu. Mūsų pagrindinis uždavinys buvo išleisti Mažosios Lietuvos enciklopediją.

Skaitykite plačiau...


Paroda apie nepažintą Vydūną – Lietuvos Seime
2022-10-27

Šių metų lapkričio 3 dieną 13 valandą Lietuvos Respublikos Seime bus pristatyta žurnalistės ir menininkės Lilijos Valatkienės paroda "Vydūnas - žinomas, bet nepažintas ". Ši paroda yra skirta vienam iškiliausių lietuvių filosofų, rašytojų ir kultūros veikėjų Vilhelmui Storostui-Vydūnui (1868-1953). L. Valatkienė, apkeliavusi Vydūno gimtąsias ir laikinos prieglaudos, kūrybos bei darbo vietas rinko išbarstytą istorinį palikimą, aktualizuodama didžiojo filosofo ir mąstytojo Vydūno svarbą, jo literatūrinio palikimo unikalumą, kuriame labai ryškiai atsispindi ir kasdienybės trapumas.

Parodą sudaro dokumentinių fotografijų ciklai, atskleidžiantys Vydūno veiklos ir jo nelengvą gyvenimo kelią iš Mažosios Lietuvos per Tilžę į Vokietiją. Mąstytojo pėdsakais nukeliavusi L. Valatkienė parodoje demonstruoja ir savo foto refleksijas. Nukeldama žiūrovus į Tilžę, Detmoldą (Vokietija), Kintus, Bitėnus, autorė parodos lankytojams suteikia ir unikalią progą susitikti su žmonėmis, kurių lūpose Vydūno mokymai gyvena iki šiol kasdien, pabrėždama tų žmonių suformuotas vertybines nuostatas.

Skaitykite plačiau...


Aktorė Virginija Kochanskytė populiarina Kristijono Donelaičio kūrybą
2022-10-24

Teatro, televizijos, kino ir poezijos aktorė, lietuviško žodžio puoselėtoja ir skleidėja, Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė yra gerai žinoma ir teatro, ir poezijos gerbėjams. Su įvairiomis programomis ji kartu su bendraminčiais yra ne kartą apkeliavusi visą Lietuvą. Už savo kūrybą aktorė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. Aktorė – ir didelė Kristijono Donelaičio asmenybės bei kūrybos gerbėja.

- Viename savo interviu esate pavadinusi Kristijoną Donelaitį lietuvių genijumi. Kada susidomėjote K. Donelaičiu ir jo kūryba, ką jums reiškia šis poetas?

- "Metai" yra ne tik reikšmingas etnografinis šaltinis, suteikiantis žinių apie Mažosios Lietuvos gyventojų lietuvininkų kasdienybę, bet ir himnas lietuviškam žodžiui, gamtai, lietuvybės puoselėtojams nutautėjusiame, prarandančiame tautinę savimonę krašte. 1818 metais M. L. Rėza pristatė K. Donelaitį kaip tautos būdo reiškėją, palikusį tautai brangų paminklą, o jo poemą pavadino ypatingos vertės nacionaliniu tekstu, pavyzdiniu kūriniu lietuvių tautai. 1897 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose išleista K. Donelaičio kūryba pristatyta kaip "sveikas maistas, kurio reikia tautos atgimimui". Poema ,,Metai“ žadino lietuvių tautinę savimonę ir kėlė ryžtą kovoti už tautos laisvę.

Toks apibendrinantis K.  Donelaičio kūrybos supratimas ateina, žinoma, ne mokyklos suole.  Kaip  ir visi mokiniai, taip  ir aš dar  mokykloje mintinai mokiausi poemos ,,Metai“  fragmentus. Genialūs kūriniai įsirėžia neišdildomai atmintin, tad ir man, kaip ir daugeliui, jei kas pradėdavo deklamuoti: ,,Jau saulelė vėl  atkopdama budino svietą...“, atmintyje suskambėdavo poemos fragmentas ir džiugiai drauge deklamuodavau su visais. Nepaprastas bendrystės patyrimas!

Skaitykite plačiau...


Mažosios Lietuvos krašto dainos - ypatingos
2022-10-17

Muzikologė, tradicinės muzikos atlikėja, folkloro tyrinėtoja, rinkinių autorė ir pedagogė dr. Dalia Vaicenavičienė gerai žinoma ir kaip Mažosios Lietuvos krašto dainų atlikėja ir populiarintoja. Apie savo  kūrybinę veiklą ji mielai sutiko papasakoti ir mūsų skaitytojams

- Esate kilusi iš Utenos krašto, nors nuo trejų metų gyvenate Vilniuje. Kas lėmė Jūsų pasirinkimą studijuoti B. Dvariono ir J. Talllat-Kelpšos mokyklose ir visą gyvenimą susieti su muzika?

- Muzika man rūpėjo nuo mažumės. Dainuodavo šeimoje per įvairias šventes ar šiaip savo malonumui. Mano mama, pradinių klasių mokytoja, taip pat vis man dainuodavo visokias vaikiškas daineles, o aš noriai kartodavau ir tuo džiaugdavausi. Močiutė turėjo labai gražų balsą, net solo giedodavo Tauragnų bažnyčioje, o su pavasarininkių choru 1930 m. dalyvavo pirmojoje Dainų šventėje Kaune. Darželyje muzikos vadovė buvo labai linksma ir kūrybinga, visi noriai ir smagiai dainavom.

Greit panorau lankyti muzikos mokyklą, groti pianinu, dainuoti chore. O muzikos – tautų, stilių, paskirties įvairove mane sudomino netradiciškai muzikos istorijos pamokas vedanti mokytoja K. Kuzmaitė – B. Dvariono muzikos mokyklos ,,legenda“. J. Tallat – Kelpšos aukštesniojoje mokykloje mokiausi muzikologijos. Tuo metu itin susidomėjau folkloru, įsiliejau į puikaus tuomečio Vilniaus inžinerinio statybos instituto ansamblio gretas – keliavom, dainavom, grojom, rinkom folklorą – tiesiog juo ,,sirgom“ – tokioj jaunystėj.

Skaitykite plačiau...


Stiklo negatyvuose įamžinta senoji Klaipėda, kokios jau nebėra
2022-09-27

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus kiemelyje Klaipėdoje visą vasarą iki pat spalio pradžios veiks paroda „Senoji Klaipėda. Iš klaipėdiečio fotografo Makso Ehrhardto stiklo negatyvų“.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje saugomas ikonografijos rinkinys yra itin reikšminga Klaipėdos vizualiosios kultūros paveldo dalis. Miesto vaizdai, žymių žmonių portretai, istorinių ir kultūrinių įvykių fotodokumentai ne tik atskleidžia epochos dvasią, bet ir suteikia išsamių žinių apie žmonių gyvenimo būdą, papročius, madas, tradicijas, kasdienybės kultūrą.

M. Ehrhardto stiklo negatyvų kolekcija – unikali ikonografinė medžiaga. Įrašas muziejaus gaunamų eksponatų knygoje liudija, kad 1949 m. Klaipėdos miesto archyvas perdavė 219 negatyvų atsikūrusiam Kraštotyros muziejui. Nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis jis buvo aptiktas, jo aprašai fragmentiški. Daug metų fotografas buvo nežinomas, ir tik sukaupus gausesnį fotografijų ir atvirukų rinkinį su antspaudais, įspaudais su autorių pavardėmis paaiškėjo, kad daugelio negatyvų autorius yra žinomas XX a. pirmosios pusės fotografas M. Ehrhardtas.

Skaitykite plačiau...


Pirmas lapas Ankstesnis lapas


Naujienos 146 - 149 / 149

 

Sprendimas: www.arius.lt