|
Stengėmės lietuvybės labui!
2023-12-31
Gyvenome viltimi, tikėjimu ir savosios misijos prasmingumu. Taip ir buvo, yra (kol kas nuotoliu) ir viliamės, kad mūsų pastangos ir darbas nebus veltui. Jau 13 metų, kai bendraujame ir šiek tiek mažiau, kai dalyvavome bendruose renginiuose ir projektuose. Yra archyvinė medžiaga, yra foto dokumentika. Kituose straipsniuose minėjau apie marijampoliečių ryšį ir darbą kartu su Karaliaučiaus (Kaliningrado) Lietuvių kalbos mokytojų asociacijos bendruomene.
Išskirti norisi 2019 metus, kurie pasižymėjo renginių gausa ir mūsų dalyvavimu juose. O tada, šiandien jau tais tolimaisiais 2019-aisiais, lietuvių kalbos bei etninės kultūros užsiėmimus srityje lankė 17-os švietimo ir kitų įstaigų 828 vaikai ir suaugusieji. O olimpiadose, dainų ir kituose kūrybinės raiškos konkursuose nuo 50 iki 100 ir daugiau dalyvių. Įvairiose vietose: Karaliaučiuje, Tolminkiemyje, Įsrutyje (Černachovske), Tilžėje (Sovietske) prabildavo lietuviškas žodis, daina, smagiai skambėjo tautiniai instrumentai ir sukosi rateliai.
Skaitykite plačiau...
|
|
|
GYVENIMO PRASMĖ – MAŽOJI LIETUVA, istorikui dr. Algirdui Matulevičiui 85
2023-12-31
Ilgamečiui Mažosios Lietuvos ir Visuotinės enciklopedijos istorijos skyriaus vedėjui, vienam iš patriotinės Mažosios Lietuvos reikalų tarybos steigėjui (1989 m.), jos vicepirmininkui, daugelio Mažosios Lietuvos tematikos straipsnių autoriui, tarptautinių mokslinių istorikų konferencijų dalyviui, žymiausiam Mažosios Lietuvos istorikui dr. Algirdui Matulevičiui šių, 2024 metų. sausio 10 d. sueina gražūs 85-ri metai. Siekdamas, kad nors žingeidžiausi mūsų tautiečiai giliau pažintų Mažąją Lietuvą, jis iki 1995 m. vadovavo ekskursijoms ir kraštotyrinėms ekspedicijoms po pagrindinę Mažosios Lietuvos dalį – Karaliaučiaus kraštą (toliau šovinistinė rusų valdžia jo nebetoleravo). Savais darbais dr. A. Matulevičius pelnė ne tik daugelio savo kolegų ir visuomenės veikėjų pagarbą. 2009 metais Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus už etninės Mažosios Lietuvos ir Prūsijos valstybės istorijos tyrinėjimus ir visuomeninę veiklą dr. A. Matulevičiui įteikė ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio Kryžių.
Už išugdytą tautiškumą dr. A. Matulevičius, pirmiausia, dėkingas savo tėvams. Pilsudskinės Lenkijos okupacijos metais gyvenę Vilniuje, jie labai brangino lietuviškas tradicijas. Motina Veronika baigė dar caro metais įsteigtą ir vienintelę lenkmečiu neuždarytą lietuvišką pradžios mokyklą (prie Pranciškonų vienuolyno). Tėvas Antanas lankėsi Rūtos, Birutės ir Žiburėlio lietuvių draugijose, klausėsi Jono Basanavičiaus.
Skaitykite plačiau...
|
|
|
Įamžinta Mažosios Lietuvos kunigo Danieliaus Kleino sukurta raidė Ė
2024-01-07
Vakar Kaune, Studentų skvere atidengtas unikalus paminklas, skirtas Ė raidei. Šios raidės, kokios neturi jokia kita kalba pasaulyje kūrėjas yra Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos kūrėjas Danielius Kleinas (1609–1666).
D. Kleinas gimė ir mirė Tilžėje. Jis mokėsi Tilžės gimnazijoje, o 1636 m. filosofijos magistro laipsniu baigė Karaliaučiaus universitetą ir buvo įšventintas kunigu. Nuo 1637 m. iki mirties D. Kleinas kunigavo Tilžės lietuvių bažnyčioje. Kunigas mokėjo vokiečių, graikų, lotynų, lietuvių, sirų, judėjų ir arabų kalbas.
Skaitykite plačiau...
|
|
|
Katedros, Tolminkiemio ir Valdovų rūmų tyrėjas bei kūrėjas
2023-12-31
Kalbamės su architektu restauratoriumi, visuomenininku Kaziu Napoleonu Kitkausku, kurį skaitytojai ir žemiau pateikiamo mūsų pokalbio klausytojai, geriau žino kaip Kristijono Donelaičio draugijos vieną iš steigėjų ir jos buvusį pirmininką bei Kristijono Donelaičio muziejaus Tolminkiemyje kūrėjų. Dalis jūsų, tikriausiai, pažįstate jį ir kaip Lietuvos Valdovų rūmų atstatymo iniciatorių ar Vilniaus arkikatedros ir po ja buvusios senosios šventyklos požemių tyrėjų.
Biografijoje rašoma, kad jis yra Lietuvos architektas restauratorius, inžinierius statybininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras.
Skaitykite plačiau...
|
|
|
Kristijono Donelaičio 310-osios gimimo metinės minėtos įvairiuose miestuose
2024-01-03
Sausio 1-ąją sukako 310 metų nuo tos dienos, kai Lazdynėlių kaime gimė lietuvių grožinės literatūros pradininkas, poemos “Metai” autorius Kristijonas Donelaitis (1714-1780). Ši graži sukaktis šiemet buvo paminėta keliuose Lietuvos miestuose – poeto kūrybos gerbėjai rinkosi prie jo paminklų Klaipėdoje, Marijampolėje, Vilniuje, Kaune.
Marijampolėje sausio 1-ąją gražus būrelis poeto vardo draugijos narių prie jo paminklo šalia evangelikų-liuteronų bažnyčios uždegė žvakeles. Čia skambėjo vietos poetų eilės, skirtos K. Donelaičiui, o jas skaitė Stefanija Navickienė, Zenonas Meškelevičius, Vida Mickuvienė, Šarūnas Sėjūnas ir kiti.
Prisiminimais dalinosi Marijampolės K. Donelaičio draugijos įkūrimo iniciatorius Vytautas Gaulia, o draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė apžvelgė praėjusius metus ir siūlė aptarti veiklas bei renginius šiems prasidėjusiems metams.
Skaitykite plačiau...
|
|
|
Naujienos 11 - 15 / 447
|