Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

Susitikime prie Poeto paminklo
2023-12-31

Mes ir vėl atėjom vėsią žiemos dieną

Nusilenkti Būrui – Kunigui širdies.

Pasakyt, jog Sūduvoje saulė šviečia

Didžiavyriams. Ir per amžius švies...

 

(marijampolietė Birutė Arlienė)

Sausio 1 d. ir vėl Poeto gimtadienis, ir vėl Draugijos kvietimu 12 val. rinksimės pagerbti jį, nes ateinantys metai neeiliniai – 310-ieji gimimo metai. Todėl be eilių ir žodžių, skirtų jam, tarsimės, kelsime idėjas, kaip pažymėti šią reikšmingą datą. Šiandien, mąstydama apie mūsų Poetą daug perverčiau, ne viską suspėjau (o ir neįmanoma) perskaityti, turiu galvoje tuos šaltinius, kurie sukaupti Poeto failuose. Įstrigo profesorės Viktorijos Daujotytės mintis: „Kristijonas Donelaitis – mūsų kultūros neišsemiamas šulinys: vis pasisemiame, kiek kas galime, kiek kam kada reikia...“

Skaitykite plačiau...


PAMINKLAS KRISTIJONUI DONELAIČIUI MARIJAMPOLĖJE
2023-12-31

Štai jau praėjo pirmas dešimtmetis nuo to laiko, kai 2013 metų lapkričio 22-ąją, ūkanotą ir apniukusią, bet nuo mūsų linksmų, žėrinčių žvilgsnių prašvitusią dieną atidengėme paminklą Didžiajam Poetui Kristijonui Donelaičiui. Jau buvo tik mėnuo iki Jo gimtadienio, todėl skubėjome įgyvendinti savo idėją, viltį ir norą turėti Poetą savo mieste. Prisimenu: susirinko minia, visa aikštė tarp evangelikų bažnyčios ir „Spindulio“ kino teatro, ir dar toliau vilnijo žmonėmis. Iškilmingas renginys lietuvių literatūros klasikui pagerbti prasidėjo neįprastu reginiu. Rašytojo vardo draugijos vėliavą ir tautiniais darbužiais pasipuošusias merginas į aikštę atvežė baikerių klubo „Siena“ motociklų kolona, jie vos galėjo pravažiuoti pro žmones ir nieko negelbėjo tvarkdarių prašymai.

Mūsų paminklas - pirmasis Nepriklausomybės metais pastatytas klasikui. Skamba žodžiai, skirti Poetui ir susirinkusiems: beveik prieš  300 metų Mažojoje Lietuvoje, mūsų Tėvynės kultūros lopšyje, gimė lietuvių grožinės literatūros pradininkas, kunigas, poetas, muzikos instrumentų kūrėjas, pirmasis kovotojas prieš lietuvninkų krašto kolonizaciją. Jis visada liks didžiuoju ir pirmuoju. Mes visada jausimės Jam skolingi ir dėkingi, todėl skaitysime ir žavėsimės, piešime, kursime dainas, vaidinsime... statysime paminklus. Kaip šiandien čia, Sūduvos žemėje, kaimynystėje su  gimtaisiais Donelaičio Lazdynėliais, su nerimu ir džiaugsmu pristatome jums paminklą Poetui.

Skaitykite plačiau...


“Donelaičio žemė” nuo 1992 m. gruodžio – jau 31-vieneri
2023-12-30

Prieš 31-erius metu, t.y. 1992 metų gruodžio 18 dieną spaudai pasirašytas bei mėnesio paskutinėmis dienomis išleistas “Donelaičio žemė” laikraščio 1-asis numeris. Jis išėjo 3 tūkstančių egzempliorių tiražu. Jo sudarytojai: Vytautas Šilas, Vanda Vasiliauskienė, Steponas Lukoševičius.

Savo lėšomis jį maketavo “Lietuvos aidas”, išleido Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos leidybos centras. Laikraščio spaude rašoma, kad tai: “Donelaičio ir Vydūno draugijų, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos, Prūsos ir Mažosios Lietuvos fondo leidinys Karaliaučiaus krašto lietuviams”.

Pirmame numeryje, kaip testamente, buvo rašoma:

„Dabar, kai Lietuva nusimetė svetimą rūbą ir tarsi Motina keliasi iš sunkios ligos patalo, kiti laikai atėjo ir į Rusiją, todėl senoji tvarka traukiasi iš Kaliningrado srities – šio Dievo užmiršto Europos užkampio. Taigi pamažu į gerą keičiasi ir čia gyvenančių lietuvių būvis. Daug ko jiems stinga, bet labiausiai – gyvo lietuviško Donelaičio žodžio.

Tai suvokdami kaip skolą, Lietuvos visuomeninių organizacijų, įsipareigojusių dirbti Mažosios Lietuvos labui, žmonės – Mažosios Lietuvos reikalų taryba (vadovas V. Šilas), Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ (vadovas V. Petraitis), Vydūno ir Donelaičio draugijos (vadovai V. Bagdonavičius ir N. Kitkauskas), Prūsos ir Mažosios Lietuvos Fondas (vadovė V. Kondratienė) ir daugelis kitų – išleido šį Jūsų rankose šiugždantį „Donelaičio žeme“ pavadintą leidinį – Kalėdinę dovaną Jums.

Karaliaučiaus kraštas mums brangus, nes čia gyvenę mūsų kraujo broliai prūsai ir lietuvininkai. XIII amžiuje, patys žudomi, penkiasdešimtmečiui sustabdė vokiečių Kryžiuočių ordino veržimąsi į Rytus ir taip padėjo kurtis bei stiprėti Lietuvos valstybei, o XV amžiuje Žalgirio mūšyje ir nugalėti Ordiną.

Skaitykite plačiau...


Lietuvininkas Vilius Šaulinskis
2023-12-30

Prieš 130 metų, 1893 m. spalio 29 d. Venskuose (Priekulės vls., Klaipėdos aps.) gimė Vilius Šaulinskis, Mažosios Lietuvos visuomenės, kultūros ir politikos veikėjas, spaustuvininkas, leidėjas.

Vilhelmas Frydrichas Šaulinskis augo gausioje smulkių ūkininkų Martyno ir Evos Šaulinskių šeimoje. Baigęs pradžios mokyklą, toliau lavinosi savarankiškai. 1909 m. iš Kalviškių atvykęs į Tilžę, įsitraukė į lietuvišką veiklą, platino Jono Vanagaičio (1869–1946) Tilžėje leistą ir redaguotą laikraštį „Birutė“. 1913 m. laikraščio leidybai sustojus, pradėjo mokytis raidžių rinkėjo amato Martyno Jankaus (1858–1946) spaustuvėje Bitėnuose.

Kilus Pirmajam pasauliniam karui, Vilius Šaulinskis buvo pašauktas į Vokietijos kariuomenę. Raidžių rinkėjas netrukus paskirtas į „Oberost“ spaustuvę Kaune, kur nuo 1916 m. leistas Lietuvos gyventojams skirtas laikraštis „Dabartis“. Susipažinęs su vietos lietuvių visuomenės veikėjais (Saliamonu Banaičiu, Antanu Vireliūnu, Antanu Urbeliu ir kt.), be kita ko, slapčia talkino jiems spausdinti atsišaukimus. Bendradarbiavimą su vietos lietuviais tęsė ir perkeltas į Vilnių.

Skaitykite plačiau...


Karo lakūnas Erikas Mačkus - pirmasis iš Klaipėdos krašto kilęs Lietuvos karo aviacijos lakūnas
2023-12-30

Prieš 120 metų, 1903 m. sausio 26 d. Stučiuose (Gelžinių vls., Klaipėdos aps.) gimė Erikas Mačkus, Lietuvos kariuomenės savanoris, pirmasis iš Klaipėdos krašto kilęs Lietuvos karo aviacijos lakūnas.

E. Mačkus augo gausioje ūkininkų Mikelio ir Marinkės (g. Dovilaitės) Mačkų šeimoje, kurioje didele vertybe laikyta lietuviška spauda – knyga ir laikraštis. Tėvas Mikelis Mačkus (1864–1940) buvo Dievo žodžio sakytojas, greta ūkininkavimo vertėsi siuvėjo amatu; per Pirmąjį pasaulinį karą sudegus sodybai Stučiuose, įsikūrė Doviluose, po karo ėjo Dovilų seniūno pareigas.

Pradžios mokyklą E. Mačkus lankė gimtuosiuose Stučiuose, vėliau mokėsi Klaipėdoje. Baigęs vokiečių gimnazijos keturias klases ir Karo milicijos mokyklą (III laida), – tebegriaudžiant Pirmajam pasauliniam karui, kuriame žuvo du vyresnieji broliai iš tėvo pirmos santuokos su Marinke Jurgaityte, – dar būdamas nepilnametis, 1918 m. sausio 20 d. savanoriu įstojo į Vokietijos kariuomenę, tarnavo pėstininkų pulke, kovėsi Vakarų fronte, buvo sužeistas durtuvų kautynėse antrajame Marnos mūšyje.

Po karo grįžęs į gimtinę E. Mačkus apie metus talkino tėvų ūkyje Doviluose, o 1920 m. lapkričio 22 d., perėjęs sieną į Didžiąją Lietuvą, stojo savanoriu į kuriamą Lietuvos Respublikos kariuomenę, buvo paskirtas 1-o savanorių pulko 7-os kuopos eiliniu. 1921 m. lapkričio 13 d. perkeltas į Kauno komendantūrą, toliau lavinosi lankydamas Suaugusiųjų kursus. 1922 m. lapkričio 9 d. įstojo į Karo mokyklą. 1923 m. sausį dalyvavo Klaipėdos krašto sukilimo operacijoje.

Skaitykite plačiau...


Pirmas lapas Ankstesnis lapas Kitas lapas Paskutinis lapas


Naujienos 11 - 15 / 374

 

Sprendimas: www.arius.lt