Pokalbis su A. Kairiu apie lietuvių švietimą ir kultūrą Karaliaučiaus krašte. Buvo ir ... beveik nėra
2023-12-31

Alfonsas Kairys, daug metų dirbo Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Užsienio lietuvių poskyrio vedėju. Kalbėjomės su juo apie lietuvių švietimą ir kultūrinių poreikių tenkinimą Karaliaučiaus krašte, priežastis kodėl nebuvo įsteigta nei viena Lietuviška mokykla šiame krašte, kaip turėtų elgtis suvaržyti mūsų kultūrininkai su kaimynų kultūrininkais, ypač nevyriausybininkai, tuo metu kai abejų šalių verslo ir panašios įmonės turi galimybę tenkinti savo poreikius, bendradarbiauja net ir karo Ukrainoje bei kitų konfliktų metu.

Siūlome išklausyti pokalbį su Alfonsu Kairiu, o taip pat susipažinti su žemiau pateikiamu jo paties straipsniu "Buvo ... ir beveik nebėra".

Stengėmės lietuvybės labui!
2024-01-10

Gyvenome viltimi, tikėjimu ir savosios misijos prasmingumu. Taip ir buvo, yra (kol kas nuotoliu) ir viliamės, kad mūsų pastangos ir darbas nebus veltui. Jau 13 metų, kai bendraujame ir šiek tiek mažiau, kai dalyvavome bendruose renginiuose ir projektuose. Yra archyvinė medžiaga, yra foto dokumentika. Kituose straipsniuose minėjau apie marijampoliečių ryšį ir darbą kartu su Karaliaučiaus (Kaliningrado) Lietuvių kalbos mokytojų asociacijos bendruomene.

Išskirti norisi 2019 metus, kurie pasižymėjo renginių gausa ir mūsų dalyvavimu juose. O tada, šiandien jau tais tolimaisiais 2019-aisiais, lietuvių kalbos bei etninės kultūros užsiėmimus srityje lankė 17-os švietimo ir kitų įstaigų 828 vaikai ir suaugusieji. O olimpiadose, dainų ir kituose kūrybinės raiškos konkursuose nuo 50 iki 100 ir daugiau dalyvių. Įvairiose vietose: Karaliaučiuje, Tolminkiemyje, Įsrutyje (Černachovske), Tilžėje (Sovietske) prabildavo lietuviškas žodis, daina, smagiai skambėjo tautiniai instrumentai ir sukosi rateliai.

GYVENIMO PRASMĖ – MAŽOJI LIETUVA, istorikui dr. Algirdui Matulevičiui 85
2024-01-10

Ilgamečiui Mažosios Lietuvos ir Visuotinės enciklopedijos istorijos skyriaus vedėjui, vienam iš patriotinės Mažosios Lietuvos reikalų tarybos steigėjui (1989 m.), jos vicepirmininkui, daugelio Mažosios Lietuvos tematikos straipsnių autoriui, tarptautinių mokslinių istorikų konferencijų dalyviui, žymiausiam Mažosios Lietuvos istorikui dr. Algirdui Matulevičiui šių, 2024 metų. sausio 10 d. sueina gražūs 85-ri metai. Siekdamas, kad nors žingeidžiausi mūsų tautiečiai giliau pažintų Mažąją Lietuvą, jis iki 1995 m. vadovavo ekskursijoms ir kraštotyrinėms ekspedicijoms po pagrindinę Mažosios Lietuvos dalį – Karaliaučiaus kraštą (toliau šovinistinė rusų valdžia jo nebetoleravo). Savais darbais dr. A. Matulevičius pelnė ne tik daugelio savo kolegų ir visuomenės veikėjų pagarbą. 2009 metais  Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus už etninės Mažosios Lietuvos ir Prūsijos valstybės istorijos tyrinėjimus ir visuomeninę veiklą dr. A. Matulevičiui įteikė ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio Kryžių.

Už išugdytą tautiškumą dr. A. Matulevičius, pirmiausia, dėkingas savo tėvams. Pilsudskinės Lenkijos okupacijos metais gyvenę Vilniuje, jie labai brangino lietuviškas tradicijas. Motina Veronika baigė dar caro metais įsteigtą ir vienintelę lenkmečiu neuždarytą lietuvišką pradžios mokyklą (prie Pranciškonų vienuolyno). Tėvas Antanas lankėsi Rūtos, Birutės ir Žiburėlio lietuvių draugijose, klausėsi Jono Basanavičiaus.

Įamžinta Mažosios Lietuvos kunigo Danieliaus Kleino sukurta raidė Ė
2024-01-07

Vakar Kaune, Studentų skvere atidengtas unikalus paminklas, skirtas Ė raidei. Šios raidės, kokios neturi jokia kita kalba pasaulyje kūrėjas yra Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos kūrėjas Danielius Kleinas (1609–1666).

D. Kleinas gimė ir mirė Tilžėje. Jis mokėsi Tilžės gimnazijoje, o 1636 m. filosofijos magistro laipsniu baigė Karaliaučiaus universitetą ir buvo įšventintas kunigu. Nuo 1637 m. iki mirties D. Kleinas kunigavo Tilžės lietuvių bažnyčioje. Kunigas mokėjo vokiečių, graikų, lotynų, lietuvių, sirų, judėjų ir arabų kalbas.

Katedros, Tolminkiemio ir Valdovų rūmų tyrėjas bei kūrėjas
2024-01-05

Kalbamės su architektu restauratoriumi, visuomenininku Kaziu Napoleonu Kitkausku, kurį skaitytojai ir žemiau pateikiamo mūsų pokalbio klausytojai, geriau žino kaip Kristijono Donelaičio draugijos vieną iš steigėjų ir jos buvusį pirmininką bei Kristijono Donelaičio muziejaus Tolminkiemyje kūrėjų. Dalis jūsų, tikriausiai, pažįstate jį ir kaip Lietuvos Valdovų rūmų atstatymo iniciatorių ar Vilniaus arkikatedros ir po ja buvusios senosios šventyklos požemių tyrėjų.

Biografijoje rašoma, kad jis yra Lietuvos architektas restauratorius, inžinierius statybininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras.