Į Klaipėdą sugrįžo garsaus kraštiečio menininko darbai
2023-11-19

Iki ateinančių metų kovo 3 denos Klaipėdoje, Prano Domšaičio galerijoje bus eksponuojama garsaus kraštiečio Karlo Eulensteino tapybos darbų paroda “Sugrįžęs į Klaipėdą”.  K. Eulensteino kūryboje vyrauja pajūrio, pamario gamtos motyvai, kasdieniškas žvejų gyvenimas. Rytprūsių dailės paveldo žinovas ir tyrinėtojas dr. J. Barfodas rašė: „Sodrios, švytinčios spalvos K. Elensteino paveiksluose svarbesnės nei formos. Pasak dailininko, viskas atsiranda tarsi savaime, formomis laisvai interpretuojama natūra. Jis giliai jautė Kuršių marių kraštovaizdį, sodriomis spalvomis ir sunkiomis formomis perteikė ten gyvenančius žmones ir jų aplinką.“

K. Eulensteinas yra vienas žymiausių iš Klaipėdos kilusių dailininkų. Jis gimė 1892 m. rugpjūčio 25 d. gausioje garlaivio kapitono šeimoje. Tėvas buvo vokietis, motina – lietuvė. Šeima gyveno Didžiosios Vitės priemiestyje. Dailininkas vėliau prisiminė: „<…> mes gyvenome Klaipėdoje, ant marių kranto, taip arti vandens, kad įspūdžiai ir šiandien yra gyvi ir betarpiški, niekada nepamiršiu.“ Klaipėdoje jis dirbo pirklio kontoroje.

„Atsivėrę pragaro vartai nieko gero nežada“, - sako politikė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė
2023-11-16

Kaip Lietuvos politikai vertina dabartinę padėtį Karaliaučiaus krašte, ką jie mano apie dabar, vykstant karui Ukrainoje, esamas galimybes ten išsaugoti dar likusį lietuvišką Mažosios Lietuvos paveldą? Kiek jiems žinoma apie esamą padėtį ir kas kelia didžiausią susirūpinimą?

Apie tai pasiteiravome Seimo pirmininkės pavaduotojos, Seimo Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūnės, Europos reikalų komiteto pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės. Ji prisipažino, kad esama padėtis yra liūdna, kokių nors prošvaisčių nesimato ir Rusijoje atsivėrę pragaro vartai nežinia kada užsivers ir neaišku kada padėtis pasikeis į gera.

Jubiliejiniais Klaipėdai metais paminėtas ir S. Šimkaus konservatorijos šimtmetis
2023-11-16

Šiais metais Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijai sukanka 100 metų, tai viena seniausių Lietuvoje muzikinio ugdymo įstaigų.  Sukakties proga prie miesto centre esančio paminklo vieningai Lietuvai  “Arka” atidaryta fotografijų paroda, primenanti konservatorijos istoriją.

Šia paroda norima priminti Klaipėdos bei visos Lietuvos muzikinei kultūrai reikšmingus faktus ir akcentuoti istorines sąsajas tarp Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 1923 m. sausio 15 d. ir Konservatorijos įkūrimo 1923 m. rugsėjo 30 dienos.

S. Šimkus puikiai suprato, kad „mūsų kultūrinė ateitis (…) priklausys nuo to, ar pajėgsime plačia visuomenės minia išsiristi iš siauro rato miesčioniškų reikaliukų ir cackų į orbitą europietiškos, plačiąja to odžio prasme, gilios dvasios ir muzikos sritį“.

Kviečiame į konferenciją
2023-11-16

Gruodžio 1-ąją Marijampolės Kristijono Donelaičio draugija rengia tradicinę respublikinę konferenciją-skaitymus "Kultūrinė ir istorinė atmintis epochų sąskambiuose: nuo Tolminkiemio iki Marijampolės". Joje pranešimus skaitys Dalia Dilytė-Staškevičienė, Kęstutis Pulokas ir Gintaras Skamaročius. Bus paminėtos ir 105-osios Tilžės akto metinės. 

Konferencijos-skaitymų metu vyks diskusija, dalyvaus svečiai iš Karaliaučiaus krašto, taip pat Punsko, Seinų, Suvalkų.

Renginio metu skambės Marijampolės kultūros centro apeiginio dainavimo ansamblio "Dijūta" atliekamos giesmės.

Kviečiame apsilankyti.

Pokalbis su doc. Inge Lukšaite apie Matą Pretorijų ir spausdinamą 6-ą jo knygų tomą
2023-11-15

Su kultūros istorike, docente, humanitarinių mokslų habilituota daktare Inge Lukšaite prieš keletą metų kalbėjomės ir žurnale “Donelaičio žemė” (2020, Nr.3 (232)) rašėme apie ją bei Klaipėdoje gimusį istoriką, etnografą, mitologą, kunigą, filosofijos magistrą, lietuvių raštijos darbuotojų Matą (Motiejų) Pretorijų Klaipėdietį (1635-1704). Jis pats dažnai pasirašydavo ir prisistatydavo (slapyvardžiu) kaip Klaipėdietis Prūsas (lotyniškai - memelensis borussus).

Jis - vienas žymiausių Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorikų, parašęs 18 enciklopedinių knygų (dalių) veikalą „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla“. Šis veikalas – vienas iš svarbiausių senovės prūsų (lietuvių), Prūsijos kunigaikštystės istorijų, vėlyvųjų lietuvių (baltų) mitologijos ir etnografijos šaltinių.

Primename, kad Ingė Lukšaitė, kartu su bendradarbiais jau yra parengusi ir išleidusi 5 pirmuosius tomus, apjungusius pirmąsias vienuolika Mato Pretorijaus knygų.