Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

Klaipėdoje atidengtas paminklas Vydūnui
2019-09-02

Rugsėjo 1-ąją Klaipėdoje, skvere tarp Puodžių ir Bokštų gatvių buvo atidengtas paminklas vienam žymiausių Mažosios Lietuvos veikėjų, rašytojui ir filosofui Vydūnui. Prireikė net septynerių metų, kol idėja pastatyti paminklą dvasios milžinu vadintam Vydūnui buvo įgyvendinta, o šiam tikslui jėgas suvienijo daug įvairių žmonių ir organizacijų.

Dar 2012 metais Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus nariai sumanė uostamiestyje pastatyti paminklą šiai asmenybei. Per tą laiką keitėsi ir numatoma paminklo vieta, ir pradinė idėja, praėjo ir pernai minėti Vydūno metai, kai buvo minimos jo 150-osios gimimo metinės, kol galiausiai jo atidengimui pasirinkta šių metų Mokslų ir žinių diena.

Paminklui statyti ir skverui sutvarkyti 2016 metais buvo paskelbtas konkursas, jį laimėjo menininkų grupė – skulptorius Arūnas Sakalauskas, ukrainiečiai Olesis Sidarukas ir Borisas Krylovas – būtent šie menininkai sukūrė pernai Kaune atidengtą „Laisvės kario“ paminklą.

Naujai sutvarkytame skvere Skvere buvo įrengta kompozicija „Versmė“ – fontanas, ant kurio krašto palikti Vydūno batai, o jis pats stovi basas ant sferos formos pjedestalo, kuriuo teka vanduo. Iš viso paminklo gamyba ir pastatymas kainavo apie 70 tūkstančių eurų.

Plačiau apie šio paminklo atidengimo iškilmes bus rašoma rugsėjo mėnesio žurnalo „Donelaičio žemė“ numeryje.

 

www.donelaitis.info informacija



Klaipėdoje bus atidengtas paminklas Vydūnui
2019-08-19

Pagaliau ilgai laukta žinia - rugsėjo 1 dieną, 12 valandą Klaipėdoje skvere tarp Puodžių ir Bokštų gatvių vyks Vydūno sodo ir Vydūno paminklo atidengimo ceremonija. Į renginį kviečiami Klaipėdos miesto, Lietuvos vadovai, susijusių ministerijų atstovai, žymūs kultūros veikėjai. Organizatoriai laukia visų - atvykite ir pagerbkite šią išskirtinę asmenybę.


Artėja K.Donelaičio muziejaus Tolminkiemyje atnaujinimo darbai
2019-07-18

Liepos 15 dieną Užsienio reikalų ministerijos kancleris Karolis Vaitkevičius, Jungtinio techninio sekretoriato direktorė Auksė Bernadišienė ir Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius Dainius Grincevičius pasirašė paramos sutartį, pagal kurią bus įgyvendinamas Lietuvos ir Rusijos Federacijos (Karaliaučiaus  srities) bendradarbiavimo per sieną 2014-2020 metų programos projektas „Kultūros paveldas pasienio regione – turizmui ir bendradarbiavimui“.

Liepos 16-ąją pradėtas šio projekto įgyvendinimas. Pagrindinis jo partneris – Šakių rajono savivaldybės administracija, partneriai – viešoji įstaiga Nemuno euroregiono Marijampolės biuras ir Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities istorijos ir meno muziejus.  Bendras projekto biudžetas – 1 110 920 eurų, iš jų Europos Sąjungos fondų parama – 549 905,40 eurų, Rusijos Federacijos fondai skiria jo įgyvendinimui savo partnerio teritorijoje 449 922,60 euro.

Projekto įgyvendinimo metu per 24 mėnesius yra numatyta restauruoti Šakių rajone esančio XIX amžiaus Kidulių dvaro svirną, įrengiant jame ekspozicijų sales, erdves parodoms ir renginiams, taip pat suremontuoti Karaliaučiaus srityje, Tolminkiemyje esantį lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio memorialinį muziejų, sutvarkant ten esančių pastatų stogus, fasadą, atnaujinant vandentiekio ir šildymo sistemas bei atliekant kitus būtinus darbus.

Skaitykite plačiau...


Parengtas antrasis šių metų žurnalo „Donelaičio žemė“ numeris
2019-07-03

Spaudai jau parengtas ir skaitytojus netrukus pasieks antrasis šių metų „Donelaičio žemės“ numeris. Jame kaip visada skaitytojai ras nuolatines rubrikas „Aktualijos“, „Sukaktys“, „Karaliaučiaus kraštas“, „K.Donelaitis“, „Naujos knygos“, taip pat lietuvių kalbos pamokėles.

Žurnalas pradedamas pasakojimu apie Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje įvykusį susitikimą su kūrėjais iš Karaliaučiaus krašto – dailininku Jevgenijumi Pečerskiu ir muziejininke bei rašytoja Marija Berežnaja. Šio renginio metu buvo pagerbti Karaliaučiaus krašto kūrėjai, susipažinta su jų kūriniais ir veikla, skirta Kristijono Donelaičio įamžinimui.

Tradiciškai tęsiami pokalbiai su K.Donelaičio medalio „Širdings brolau“ nominantais.  Šį skaitytojai ras pokalbį su Karaliaučiaus (Kaliningrado) istorijos ir meno muziejaus darbuotoja Marija Berežnaja, išleidusia pasakų knygą „Stebuklinga Kristijono Donelaičio melodija“. Pokalbyje, pavadintame „Marija Berežnaja: „Norėjosi papasakoti apie K.Donelaitį pasakų forma“ ji pasidalijo mintimis apie savo darbą, apie tai, kaip atrado K.Donelaitį ir kaip gimė naujoji, skaitytojų gerai įvertinta pasakų knyga.

XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) prezidentė Dalia Poškienė naujajame žurnalo numeryje rašo apie Marijampolės savivaldybėje, Zomčinės kaime esančioje vaikų poeto Anzelmo Matučio tėviškėje surengtą vaikų knygos šventę, kurioje buvo pristatomi ir apdovanojimų sulaukė Karaliaučiaus krašto vaikų piešiniai. Vienas šių piešinių puošia ir naujojo žurnalo numerio paskutinį viršelį.  

Skaitykite plačiau...


Apdovanojimas „Donelaičio žemės“ redkolegijos nariui dr. Algirdui Matulevičiui
2019-07-02

Žurnalo „Donelaičio žemė“ redakcinės kolegijos nariui, daugelio straipsnių šiame leidinyje autoriui, žymiam Mažosios Lietuvos tyrėjui dr. Algirdui Matulevičiui Lietuvos žurnalistų sąjungos 90-mečio proga Teatro sąjungoje Vilniuje įteiktas medalis „Už nuopelnus žurnalistikai“.

A.Matulevičius gimė 1939 m. sausio 10 d. kunigaikščių Giedraičių tėvonijoje Giedraičiuose. Jo motina Veronika Vaščiūnaitė-Matulevičienė, kaip ir tėvas Antanas Matulevičius su  savo tėvais nuo XIX a. pabaigos gyveno Vilniuje. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą jie vėliau pasitraukė į laisvą Lietuvą ir ten vedė.

Tėvas  XX a. I pusėje dalyvavo Vilniaus lietuvių politinėje ir visuomeninėje veikloje: „Draugijoje nuo karo nukentėjusiems šelpti“, „Ryto“ draugijoje (rūpinosi švietimu), „Žiburėlyje“. Tėvai aukojo lėšų  Lietuvos valstybei, kariuomenei , lietuviškoms mokykloms kurti ir stiprinti, Vilniaus kraštui vaduoti. Jie klausėsi  dr. Jono Basanavičiaus ir kitų tautinio sąjūdžio veikėjų kalbų, bendravo ir su Vilniaus krašto veikėjais Šlapeliais, Valeikomis, platino socialdemokratinę spaudą. Tėvas mirė, kai Algirdui buvo 4,5 metų, jo motinai teko daug vargti ir kentėti. A.Matulevičiaus ir seneliai, ir tėvai  buvo išsilavinę, mokėjo trimis kalbomis skaityti ir rašyti.

Skaitykite plačiau...


Pirmas lapas Ankstesnis lapas Kitas lapas Paskutinis lapas


Naujienos 6 - 10 / 242

 

Sprendimas: www.arius.lt