Donelaičio pavasaris Tautkaičių klojimo teatre „Gegnė“
2026-04-28

Marijampolės savivaldybėje, Tautkaičių klojimo teatre „Gegnė“ (esančiame Liepų g. 20, Dženčialaukos kaime, greta Tautkaičių kaimo) gegužės 15 d., 17 val. prasidės Donelaičio pavasaris. Čia kartu su saule suksime metų ratą: nuo pavasariško žemės budinimo iki žiemiško atsisveikinimo.

Programoje gausu įdomybių. Tai ir K. Donelaičio poemos „Metai“ vaizdai, įsikūnijimai į jo veikėjus: Pavasario linksmybių Slunkiaus ir jo Motės scena, Plaučiūno monologas, Krizo dukters vestuvės, Dočio monologas ir dar daug kitų reginių.

Nuotaikas praskaidrins ir dvasiai peno teiks Puskelnių kaimo teatro „Kuparas“ įdomybės ir vingrybės, Gudelių kaimo kapelos garsai, Marijampolės kultūros centro šiuolaikinio šokio kolektyvas Le Nos, šaunūs vedėjai ir patys žiūrovai, kurie taip pat taps šventės dalimi.

Vakaronės pabaigoje ragausime Donelaitiškus valgius ir kalbėsimės.

Atnaujinta Mažosios Lietuvos reikalų taryba
2026-04-18

Šiandien, t.y. balandžio 18 d., Vilniuje įvyko Mažosios Lietuvos reikalų tarybos visuotinis rinkiminis susirinkimas. Jo metu pirmininkas Kęstutis Pulokas pateikė 2025 metų veiklos ataskaitą, apžvelgė bendradarbiavimą su Kristijono DoneIaičio draugija ir kitomis organizacijomis. Revizorius Algirdas Žemaitaitis pateikė revizijos aktą (ataskaitą). Joms pritarta bendru sutarimu.

Vėliau K. Pulokas perrinktas sekančiai trejų metų pirmininko kadencijai. Į MLRT kolegiją išrinktas pirmininkas, taip pat: Jonas Česnavičius, Vilija Gerulaitienė, Romas Indriulis, Valentinas Juraitis, Birutė Kurgonienė. Septintąjį kolegijos narį deleguos Klaipėdos skyriaus susirinkimas.

PAKĖLUS RANKAS PRIEŠ LIETUVIŠKUMĄ - DONELAITĮ JO GIMTINĖJE ... IR LIETUVOS SOSTINĖJE
2026-03-17

Apie paminklo nugriovimą Gumbinėje žinojau dar sausį, bet nusprendžiau palaukti ir pažiūrėti kaip Donelaičio paveldo puoselėjimą vertina Medijų rėmimo fondas Vilniuje – apnuogino savo „vertybes“ - griauna abeji.

Gyvenimo prasmę, kulto – kultūros reikšmę ir jos maitinančiąją galią žmogiškumui ir kūrybiškumui ugdyti, suprantame palaipsniui, mokomi ir patys mąstydami, ugdomi ir ugdydamiesi. Panašiai ir su pajauta, pasaulio ir Žmogaus gyvenimo rato supratimu, mintimis bei prasmėmis sutelktomis lietuvių epe „Metai“.

Ne tik kasdienio gyvenimo gyventojai, bet ir ženkli dalis lietuvių mokslininkų, tyrėjų prisipažįsta, kad, tik sulaukę brandos, deramai suprato Kristijono Donelaičio kūrybos (ir jo gyvenimo kelio) talentingumą, atsidavimą savo bendruomenei.

Pakeldami rankas prieš pasaulinės kultūros Kūrėją, Rusijos federacijos pareigūnai nuvertė ne tiek patį kultūros mokytojo, eilinių žmonių bendruomenės gynėjo Kristijono Donelaičio paminklą (biustą) jo gimtojoje Gumbinėje, jo gimtadienio išvakarėse.

Jie nebūdami kūrybingais ir negebėdami kitais būdais pasirodyti, nusprendė griauti aukštesniems už save parodytą pagarbą.

Blogiausia ne tai, kad biustą griovė samdyti žmonės, blogiausia tai, kad Karaliaučiaus srities regioninio seimelio lygiu - pirmininko pavaduotojo Maksimo Bulanovo iniciatyva ir jo vardu buvo leista spaudoje dergti pasaulinio lygio asmenybę. Negana to, vėliau, bandant prisidengti neva įteisinimo trūkumais, į procesą įtraukta jų administracinė ir juridinė sistema melavo ir savo pačių visuomenei. Šio krašto visuomenės dauguma ir politinė struktūra jiems leido spjauti į pačią kultūrą plačiąja prasme čia, kur gyvena vietinių žmonių vaikai, jaunimas. Jie trypia ne tik lietuvių, bet ir vietinių, įvairių tautybių jaunų žmonių pastangas tiesti savo gyvenimo kelią į vertingesnės kultūros atradimus ir savęs ugdymą prasmingo Žmogaus kūrimui.

In memoriam Johanui Albrechtui Gotfrydui Šneideriui
2026-01-19

Šviesios atminties Lietuvos kultūros bičiulis, Vokietijos evangelikų liuteronų kunigas Johanas Albrechtas Gotfrydas Šneideris  (Johann Albrecht Gottfried Schneider, g. 1931.12.02) iškeliavo į Amžinybę 2025 m. lapkričio 29 d. 
Jis buvo plačios erudicijos asmenybė, studijavęs teologiją, filosofiją ir Rytų Europos istoriją Heidelbergo ir Berlyno universitetuose. 1963 m. pradėjo evangelikų liuteronų kunigo tarnystę. 1963-1973 m. tarnavo Berlyno Reinickendorfo, o 1974 - 1994 m  Zehlendorfo parapijose, nuo 2000 m. emeritas, persikėlė gyventi į Mark / Storkovą. 
Jis daugeliu saitų susisiejo su Lietuva ir jos kultūra. Lietuvai atstačius nepriklausomybę 1991 m. tuojau pat po sausio 13-tos dienos kreipėsi į Vakarų Berlyne esantį TSRS generalinį konsulatą vizai gauti  ir vykti į Lietuvą. Gavęs vizą ir Berlyno evangelikų liuteronų vyskupo Martino Krause leidimą 1991 m. sausio 23 dieną atskrido su dviem lagaminais medikamentų, sveriančiais tiek, kiek leidžiama gabenti lėktuvu. Lydimas Vilniaus liuteronų bendruomenės narės Anos Valter (Anna Walter) juos pristatė į tuo metu vadinamą I-ją Vilniaus, kitaip Jokūbo ligoninę, kur tuo metu buvo medikamentų surinkimo punktas. Jo bei talkininkų suorganizuotas medikamentų labdaros tiltas į Lietuvą veikė iki 1994 m. imtinai.

Kristijono Donelaičio aikštės atnaujinimas: bus tiesiami „tiltai“ tarp epochų ir žmonių
2026-01-16