KLAIPĖDOJE BUS ĮRENGTA MAŽOSIOS (PRŪSŲ) LIETUVOS TAUTINĖS TARYBOS (TILŽĖS) AKTO SIGNATARŲ ALĖJA
2025-04-16

Klausimus dėl lietuviško paveldo puoselėjimo ir lietuviškų akcentų Klaipėdoje, Kristijono Donelaičio draugijos nariai dar 2023 m. pabaigoje aptarėme bendrame viešame susitikime, kartu su Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT), Lietuvininkų bendrijos “Mažoji Lietuva” ir kitų organizacijų nariais, aktyviais klaipėdiečiais.
Iš karto po šių pasitarimų, susitikau ir su Klaipėdos miesto savivaldybės meru Arvydu Vaitkumi. Į susitikimą eiti kartu taip pat pakviečiau ir MLRT Klaipėdos skyriaus vadovą Algimantą Švanį.  
Susitikimui su meru pasiruošiau ir jam perdaviau Kristijono Donelaičio draugijos raštą “Dėl lietuviško paveldo puoselėjimo Klaipėdoje”, su konkrečiais pasiūlymais.
Meras labai palankiai įvertino mūsų pasiūlymus. Tą pačią dieną jis raštą nukreipė savo pavaduotojai ir dar dviem savivaldybės darbuotojams. Deja, pavaduotoja tapo Seimo nare ir procesas užsitęsė.
Malonu, kad šių metų balandžio 10 d. vykusiame Klaipėdos miesto Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo darbo grupės posėdyje buvo svarstomi ir mūsų draugijos vardu anksčiau pateikti 4 pasiūlymai. Tarp jų ir dėl Mažosios (Prūsų) Lietuvos Tautinės tarybos (Tilžės) Akto (Pareiškimo) signatarų įamžinimo Klaipėdoje, įrengiant bendrą alėją.

Viena iš galimų vietų - tokią alėją įrengti Danės skvere, nuo Vienybės arkos einant gilyn į Danės skverą – abipus tako įrengiant visų 24 signatarų ir dar keletos, susijusių žymiausių asmenų ženklus. Šiuo metu, šiame skvere yra 2023 m. įrengti stendai, Klaipėdos krašto ir Lietuvos susijungimo 100-mečiui paminėti. Tokie stendai nusidėvi per keletą metų, Alėjos įrengimo svarstymo, planavimo ir statybos darbai taip pat užtruks apie pora metų.

Darbo grupė bendru sutarimu pritarė pasiūlymui, kad paminėta Alėja būtų įrengta. Jos tiksli vieta ir formos dar bus derinama su savivaldybe, aptariama su visuomene.
Tikiuosi, kad artimiausiu metu dėl bendro Susijungimą skatinusių signatarų pagerbimo Klaipėdoje susitiksime dar ne kartą.

PASIDALINU DARBO GRUPEI SVARSTYMUI, 2025 M. KOVĄ PATEIKTO PATIKSLINTO PASIŪLYMO TEKSTO IŠTRAUKA

Kartais į svarbų kūrinį ar dokumentą žvelgiama nedėmesingai ar nepagarbiai, neskiriant dėmesio jo įvertinimui. Betgi, kai kurie dokumentai ir juose atlikti įrašai lemia istoriją, tad jų autorius, ypač rizikavusius savo gyvybe, ateities kartos privalo pagerbti ir deramai įamžinti.
 
Lietuva (LSSR) Klaipėdą 1945 m. atgavo dėka to, kad Lietuva su Klaipėdos kraštu buvo susijungusi 1923-1939 metais, ir tuo pačiu tik todėl, kad dar prieš tai, t.y. 1918.11.30 Mažosios (Prūsų) Lietuvos Tautinės tarybos (Tilžės) Akto / Pareiškimo (toliau - Akto) pasirašymu buvo išreikšta krašto bendruomenės valia susijungti.
Svarbu prisiminti, kad ši, abejų Lietuvos dalių susijungimo idėja nebuvo pirmoji. Bet, XIX a. pab. - XX a. pradžios nauja įvairių brandžių lietuvių veikėjų karta, iš abejų “sienos” pusių, ją sustiprino ir vėl viešai kėlė. Šį kartą - apie pora dešimtmečių iki paties Akto pasirašymo dienos.

Taigi, Klaipėdai, o kartu ir visai Lietuvai, svarbūs visi šio Akto signatarai ir Tarybos organizacinius darbus bei dokumentų rengimą organizavęs Tarybos sekretorius Jokūbas Stikliorius.
Visus Mažosios (Prūsų) Lietuvos Tautinės Tarybos Akto signatarus ir šios Tarybos sekretorių J. Stikliorių siūlome (papildomai) įamžinti Danės skvere, nuo Vienybės arkos einant gilyn į Danės skverą – abipus tako įrengiant jų įamžinimo alėją.
Šioje alėjoje kiekvienam iš paminėtų asmenų siūloma įrengti po akmeninį (spalvas galimai derinant prie Vienybės arkos akmenų spalvų) stovą su pasvirusia plokštele, joje įrašant asmens vardą, pavardę, pareigas ir jo parašą (signatarų atveju), tuo pabrėžiant, kad jis - signataras.

Vienybės arkos prieigose tikslinga pastatyti ir patį stilizuotą 1918 m. lapkričio 30 d. Aktą.
Svarstytina galimybė “signatarų alėją” pratęsti, panašiais ženklais (be parašų) įamžinant dar keletą asmenų, ženkliai prisidėjusių prie Lietuvos susijungimo su Klaipėdos kraštu. Tarp jų galėtų būti ir tie, kurie netapo Akto signatarais, bet buvo Prūsų Lietuvos tautinės komisijos, Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto ar kitų junginių nariais. Šis, kitų asmenų sąrašas turėtų būti patvirtintas tarpusavio sutarimu.

Primename visus Akto signatarus (24 asmenys, abėcėlės tvarka):
1. Jurgis Arnašius;
2. Mikas Banaitis;
3. Emilis Bendikas;
4. Liudvikas Deivikas;
5. Mikelis Deivikas;
6. Valteris Didžys;
7. Viktoras Gailius;
8. Jurgis Gronavas;
9. Enzys Jagomastas;
10. Martynas Jankus;
11. Jokūbas Juška;
12. D. Kalniškys;
13. Kristupas Kiupelis;
14. Mikelis Klečkus;
15. Jurgis Lėbartas;
16. Mikelis Lymantas;
17. Mikelis Mačiulis;
18. Jurgis Margys;
19. Kristupas Paura;
20. Mikelis Reidys;
21. Ansas Smalakys;
22. Jonas Fridrikas Sūbaitis;
23. Jonas Užpurvis;
24. Jonas Vanagaitis.


Gintaras Skamaročius
Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas