Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 100-osioms metinėms skirta paroda “Apgiedokime Prūsijos žūtį”, kurią parengė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus lankytojus kviečia į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda). Ji čia veiks iki spalio 8 dienos.
Parodos pagrindas – Lietuvių folkloro teatro spektaklis „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, kurio režisierius -Povilas Mataitis (libretas ir pastatymas), o dailininkė Dalia Mataitienė (scenografija, kostiumai). Šio spektaklio premjera įvyko 1989 m. liepos 15 dieną minint Žalgirio mūšio 579-ąsias metines. Spektaklyje skambėjo autentiškos Mažosios Lietuvos mirusiųjų pagerbimo giesmės, P. Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikos“, vaizduojančios žūtbūtines prūsų ir Kryžiuočių ordino kovas, fragmentai.
Pasitelkus Prūsijos istorijos šaltinius, Šventojo Rašto ištraukas, Martyno Mažvydo „Katekizmą” ir kitą medžiagą šis spektaklis įprasmino tautos dvasingumą kaip amžiną vertybę. D. Mataitienės atkurti prūsiški drabužiai ryškiai bylojo apie išskirtinį prūsų tautos savitumą ir aukštą dvasinę kultūrą. Ji atkūrė lietuvninkų merginų ir moterų drabužius, evangelikų kunigo drabužį, metraštininkų apsiaustus, viduramžiškos mados skrybėles, XVI-XVII amžių lietuvninkų tradicinius drabužius. Visus juos galima išvysti šioje parodoje.
Pasak parodos rengėjų, joje pabrėžiamas buvusioje prūsų teritorijoje gyvenusių žmonių indėlis į lietuvių kultūrą ir raštiją, kuris bendrąja prasme yra išskirtinis. Kartografijoje iki XVIII a. pr. Prūsijos hercogystės teritorijai priklausiusios baltų žemės buvo vadinamos senaisiais Prūsos žemių pavadinimais: Nadruva, Skalva, Semba, Barta, Galinda. 1547 m. čia pasirodė pirmoji lietuviška knyga, o 1653 m. – pirmoji lietuviškoji gramatika, Jonas Bretkūnas 1579–1590 m. pirmą kartą į lietuvių kalbą išvertė, o autorių kolektyvas 1735 m. išleido Bibliją. 1706 m. kunigas Jonas Šulcas parengė pirmąją pasaulinio turinio lietuvišką grožinės literatūros knygą „Ezopo pasakėčios“, o Kristijono Donelaičio poema „Metai“, parašyta apie 1765–1775 m., yra žinomiausias lietuvių grožinės literatūros kūrinys, lyg didžiulis kalnas iškylantis tarp lietuviškų katekizmų, giesmynų ir pamokslų.
XIX a. Karaliaučiuje ir ypač Tilžėje buvo spausdinamos lietuviškos knygos lotyniškai rašmenimis – katekizmai, nedideli traktatai, lietuvių literatūros klasikų veikalai, laikraščiai „Aušra“ ir „Varpas“, kuriuos lietuvių
knygnešiai slapta pergabendavo per sieną bei platindavo Didžiojoje Lietuvoje. Tilžėje įsikūrė Lietuvių literatūros draugija, veikė lietuviškos draugijos ir susivienijimai. Karaliaučiaus universitete veikė Lietuvių kalbos seminaras, kuriame Teologijos fakulteto studentai galėjo pramokti lietuviškai. Mažojoje Lietuvoje vykęs aktyvus kultūrinis gyvenimas lietuvių kalba buvo gerokai aktyvesnis negu tarp Didžiosios Lietuvos lietuvių, kurie kentėjo nuo Rusijos valdžios priespaudos.
Parodoje yra eksponuojami ne tik atkurti spektaklio rūbai, bet ir knygos, spaudos leidiniai, senosios Prūsijos žemėlapiai, Karaliaučiaus miesto planas, lietuvninkus vaizduojantys piešiniai iš K. Schuetzo (1592 m.), F. S. Bocko (1782 m.) ir Ch. Hartknocho (1684 m.) leidinių.
Ši paroda vėliau bus eksponuojama ir Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, taip pat Dovilų etninės kultūros centre. Parodos metu įvairaus amžiaus vaikams, moksleiviams, šeimoms, suaugusiesiems siūloma įvairiapusė edukacinė ir kultūrinių renginių programa, suteikianti galimybę dalyvauti užsiėmimuose, ekskursijose, susitikimuose, koncertuose.
Plačiau apie šią parodą skaitykite rugsėjo mėnesio “Donelaičio žemės” žurnalo numeryje.
Algis Vaškevičius
Autoriaus nuotraukose – parodos eksponatai.
