Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

Paminėtas Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva 100-metis
2023-01-27

Sausio 15 d. sukako 100 metų nuo tų dienų, kai Klaipėda ir jos kraštas vėl tapo Lietuvos valstybės dalimi. Istorikai teigia, kad dar 1922 m. pabaigoje pradėtą organizuoti ir 1923 m. pradžioje įgyvendintą Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva operaciją galime vadinti sėkmingiausiu, kruopščiausiu ir sumaniausiu Mažosios Lietuvos lietuvių bendruomenės ir Lietuvos Vyriausybės žingsniu, sutelkusiu aktyvius diplomatijos, kariuomenės ir visuomenės veiksmus Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu.

Šių įvykių sukakties proga Seimas 2023 metus paskelbė Klaipėdos krašto metais. Klaipėdos krašto susijungimas su Lietuva uostamiestyje šiemet buvo minimas kelias dienas.  Miestas buvo papuoštas ir Mažosios Lietuvos vėliavomis, įvairūs puošybos elementai buvo išdėstyti po visą Klaipėdą. Danės krantinėje buvo įrengta lauko paroda “Šimtmečio veidai”, kurioje – žmonės, fotografavęsi prie 1923 m. laisvės paminklo nuo 1925-ųjų iki mūsų dienų. Visi keturiolika parodos stendų sutalpino tikrai daug įdomių nuotraukų, kurias skubėjo pamatyti klaipėdiečiai ir miesto svečiai.

Šiai svarbiai sukakčiai parengta ir daugiau  parodų. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos filialuose galia buvo išvysti uostamiesčio dailininkų parodą “Dedikacija Klaipėdai”, taip pat labai įdomią retų senųjų Klaipėdos, tuomet vadintos Memeliu atvirukų ir nuotraukų parodą iš bibliotekininko Artūro Kušnarenko asmeninės kolekcijos. 

Bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje surengtoje parodoje eksponuojama 50 senovinių, anksčiausiai datuotas 1913-aisiais metais, tarpukario laikotarpio atvirukų ir nuotraukų, kuriose -- sustabdytas laikas. Šios parodos atidaryme buvo pristatyta miesto istorija, kaip keitėsi miesto antspaudas, politinės aplinkybės, dabarties tendencijos, tekstai rašyti ant atvirukų. 

Tą savaitgalį surengti ir keli sukakčiai skirti koncertai. Vienas jų vyko Žvejų kultūros rūmuose, kur skambėjo klasikinė muzika, kitas, pavadintas “Mūsų vienas vardas – Lietuva” surengtas “Švyturio” arenoje. Čia koncertavo populiarūs šalies atlikėjai, dokumentiniais kadrais buvo pristatyti to meto istoriniai įvykiai, pakalbinti garsūs uostamiesčio menininkai, sportininkai, visuomenės veikėjai.    

Pagrindiniai šventės renginiai vyko sausio 15-ąją. Tą rytą pirmiausia pagerbtas Tilžės Akto signatarų – Erdmono Simonaičio ir Jurgio Lėbarto atminimas, ant jų kapų padedant gėlių. Vėliau šv. Mišios, skirtos krašto susijungimo su Lietuva šimtmečiui vienu metu prasidėjo ir katalikiškoje Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, ir Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapijoje.

Vidurdienį, pliaupiant lietui, minios žmonių rinkosi į Skulptūrų parką, kur surengtas iškilmingas minėjimas prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“. Pirmąkart per visus šių įvykių minėjimo metus šį svarbų momentą valstybei savo apsilankymu pagerbė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

“Susirinkome pagerbti didžio nuopelnų vyrų ir moterų, kurie prieš 100 metų kilo į kovą už savo tėvynės ateitį ir jos gerovę. Su širdyse degančia meile Lietuvai tėvynei, ką simbolizuoja ir šis paminklas, jie drąsiai žengė pirmyn, siekdami Didžiosios ir Mažosios Lietuvos vienovės. Ne tik patyrę kariai, šauliai, studentai, bet taip pat vietos gyventojai ryžosi įgyvendinti seną svajonę – atverti Lietuvai vartus į jūrą, vartus į pasaulį“, – ceremonijoje kalbėjo G. Nausėda.

Iškilmėse dalyvavęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigė, jog ši diena ypatinga ir Lietuvos kariuomenei. „Istorija tuo ir ypatinga, kad ji nenutrūkstama ir pilna įvairiausių įvykių, stebinančių, griaunančių, auginančių. Karai, mūšiai ir diplomatinių santykių vingiai žmonijos istorijoje tęsėsi visą laiką. Deja, tai neišvengiama istorijos dalis, kurie atneša neišvengiamų pokyčių valstybių gyvenime, o su pokyčiais valstybėse keičiasi ir kariuomenė. Prieš 100 metų, 1923 metų sausio 15 dieną, Lietuvos ypatingosios rinktinės kovotojai perėmė uostamiesčio kontrolę“, – priminė jis.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasidžiaugė, kad krašto susijungimo šimtmečio iškilmėse sulaukta ir svečių iš užsienio – Liepojos, Poti ir Batumio miestų partnerių. „Manau, kad tai šventė, kurią turime minėti garsiai, drąsiai, skambiai ir oriai. Tikiuosi, nuo šių metų visi pagaliau suprasime, kad gyvename vienoje valstybėje, valstybėje ne prie jūros, bet – jūrinėje valstybėje, kurios sostinė prasideda čia, kurios jūrinės valstybės ambicija prasideda čia, kurios jūrinės valstybės stiprybė prasideda čia”, -- sakė jis.

Ceremonijos pabaigoje nuskambėjo trys šautuvų salvės, prisimenant tada žuvusių 12 savanorių vardus ir prisiekė Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės šauliai. Taip pat Skulptūrų parke buvo atidengti kryžiai, skirti Prancūzijos karių, mirusių nelaisvėje 1870–1871 m. Prancūzijos ir Vokietijos karo metu, ir Prancūzijos XXI pėsčiųjų šaulių bataliono kariams atminti.

Klaipėdos pilies muziejaus konferencijų salėje iškart po šių iškilmių surengtas dar vienas paminėjimas ir  atidaryta Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus parengta paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“. Ji skirta Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva šimtmečiui.

Šioje parodoje siekiama ne tik išsamiai ir objektyviai pristatyti 1923 m. įvykius, įvertinti Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva aplinkybes, bet pateikti ir platesnį istorinį, kultūrinį kontekstą. Istorinis vizualinis pasakojimas sudaro galimybę retrospektyviai pažvelgti į Mažosios Lietuvos regioną, XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pradžioje gimusius kultūrinius kontaktus, Didžiojo karo iššūkius, Klaipėdos krašto padėtį 1919–1922 metais, atkurti 1923-ųjų įvykius bei papasakoti apie asmenybes, nulėmusias krašto ateitį.

Vienas ryškiausių ir įdomiausių Klaipėdos krašto metus pristatančių renginių buvo teatralizuota rekonstrukcija „Prefektūros šturmas“, vykusi  Teatro aikštėje ir Turgaus gatvėje. Anot renginio organizatorių, tokia Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva rekonstrukcija, kokią sausio 15-ąją išvydo šventės dalyviai, Lietuvoje vyko pirmą kartą. Atkartojamo sukilimo metu vyko inscenizuotos sukilėlių kovos, lydimos imitacinių šūvių ir sprogstančių granatų triukšmo, buvo galima stebėti ne tik teatralizuotas, aikštėje vykstančias scenas, bet ir ekrane pasakojamą istoriją.

Sekmadienio pavakare dabartiniuose Klaipėdos universiteto pastatuose, kur tų įvykių metu buvo įsikūręs Prancūzijos XXI pėsčiųjų šaulių batalionas atidengta atminimo lenta,  taip pat čia pristatyta paroda “Prancūzai Klaipėdoje 1920-1923 metais”, kuri supažindina su prancūzų administracijos darbu Klaipėdoje tais metais. Surengtas ir dar vienas baigiamasis koncertas garbingiausiems renginių svečiams ir organizatoriams.

 Renginiai, skirti Klaipėdos krašto metams vyks ir toliau, prisimenant šią labai svarbią ir reikšmingą datą tiek Klaipėdos kraštui, tiek visai Lietuvai. 

 

Algis Vaškevičius

 

Šventinių renginių akimirkos

A. Vaškevičiaus nuotraukos

 

 

 

 

Sprendimas: www.arius.lt