Teatro, televizijos, kino ir poezijos aktorė, lietuviško žodžio puoselėtoja ir skleidėja, Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė yra gerai žinoma ir teatro, ir poezijos gerbėjams. Su įvairiomis programomis ji kartu su bendraminčiais yra ne kartą apkeliavusi visą Lietuvą. Už savo kūrybą aktorė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. Aktorė – ir didelė Kristijono Donelaičio asmenybės bei kūrybos gerbėja.
- Viename savo interviu esate pavadinusi Kristijoną Donelaitį lietuvių genijumi. Kada susidomėjote K. Donelaičiu ir jo kūryba, ką jums reiškia šis poetas?
- "Metai" yra ne tik reikšmingas etnografinis šaltinis, suteikiantis žinių apie Mažosios Lietuvos gyventojų lietuvininkų kasdienybę, bet ir himnas lietuviškam žodžiui, gamtai, lietuvybės puoselėtojams nutautėjusiame, prarandančiame tautinę savimonę krašte. 1818 metais M. L. Rėza pristatė K. Donelaitį kaip tautos būdo reiškėją, palikusį tautai brangų paminklą, o jo poemą pavadino ypatingos vertės nacionaliniu tekstu, pavyzdiniu kūriniu lietuvių tautai. 1897 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose išleista K. Donelaičio kūryba pristatyta kaip "sveikas maistas, kurio reikia tautos atgimimui". Poema ,,Metai“ žadino lietuvių tautinę savimonę ir kėlė ryžtą kovoti už tautos laisvę.
Toks apibendrinantis K. Donelaičio kūrybos supratimas ateina, žinoma, ne mokyklos suole. Kaip ir visi mokiniai, taip ir aš dar mokykloje mintinai mokiausi poemos ,,Metai“ fragmentus. Genialūs kūriniai įsirėžia neišdildomai atmintin, tad ir man, kaip ir daugeliui, jei kas pradėdavo deklamuoti: ,,Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą...“, atmintyje suskambėdavo poemos fragmentas ir džiugiai drauge deklamuodavau su visais. Nepaprastas bendrystės patyrimas!
- 2014 metais, minint poeto 300-ąsias gimimo metines, su dainininku Liudu Mikalausku ir klarnetininku Valdu Andriuškevičiumi parengėte teatrinę impresiją „Metų“ šviesoje. Dedikacija K. Donelaičiui“. Su šia programa keliavote po Lietuvą. Kokia tai buvo programa, kokie prisiminimai liko iš tų pristatymų, ar domėjosi klausytojai mūsų grožinės literatūros pradininku ir jo kūryba?
- Labai stiprus susitikimas su K. Donelaičio kūryba įvyko dėka aktoriaus Tomo Vaisietos, kuris savo sodriu balsu įtaigiai perteikė poemos ,,Metai” reikšmių ir prasmių neaprėpiamybę. Įspūdis buvo toks gilus, kad man ir į galvą neatėjo mokytis mintinai – juk geriau neįmanoma!
Kūrybinė bičiulystė jau ne vieni metai mane sieja su dainininku Liudu Mikalausku, drauge sukūrėme miuziklą ,,Ten, kur svajonės lekia!”, taip pat ne vieną kamerinį-muzikinį spektaklį ar teminę programą. 2013 metais, pamenu, jis man pasakė, kad norėtų ir vėl drauge ką nors sukurti. Aš pasakiau, kad ateinantys metai bus skelbiami K. Donelaičio metais. Jis džiugiai atitarė, kad seniai svajojo parengti savo krašto liaudies dainų programą. Liudas pašnekino mūsų bičiulį klarnetininką Valdą Andriuškevičių, kuris mielai sutiko prisijungti. Beliko man sukurti literatūrinį scenarijų. Iš pradžių galvojau, kad viskas pasidarys greitai: išmoksiu mintinai ,,Metus’’, Liudas su Valdu priderins dainas ir muziką. Neabejoju, būtų turėjusi pasisekimą ir tokia programa. Bet man visada norisi viską sužinoti apie autorių, perskaityti visą jo kūrybą, sakytum, ,,padėti” tvirtą pamatą programai – kad per fragmentus išryškėtų visuma.
Vinco Kuzmicko studija (sakyčiau, tyrimas) „Kristijonas Donelaitis", kurioje autorius aistringai rekonstruoja ne tik laiką, kuriame Poetas gyveno, bet ir Poeto gyvenimą, nulėmė mūsų programos kryptį. Knyga mane taip sužavėjo, kad ją skaičiau gal net tris kartus, kol atsirinkau tuos literatūrinius perlus, kurie atspindi K.Donelaičio gyvenimą. Dauguma žinome genialią poemą ,,Metai“, bet beveik nieko - apie autorių, tad mūsų trio darniai apsisprendė - keliausime Poeto gyvenimo keliu, remdamiesi V. Kuzmicko knyga. Programos ašis - Poeto gyvenimo kelionė. Juolab, kad ir jo sukurti ,,Metai‘‘ taip prasmingai atliepia žmogaus kelionei: gimimas – pavasaris, savęs kūrimas – vasara, branda – ruduo, išėjimas – žiema. Mažosios Lietuvos krašto dainos, choreografijos elementai, kostiumai kūrė Poeto gyvenamo laiko atmosferą. Gimė jaudinantis spektaklis – pasakojimas apie K. Donelaitį. Daugybę gerų emocijų patyrėme keliaudami per Lietuvą - ir mes, ir žiūrovai.
- Kokią K. Donelaičio kūrybą labiausiai mėgstate, kuo ji jums įdomi, ar lengva skaityti renginiuose šį poetą?
- Renginyje, skirtame Kristijono Donelaičio 305-ajam gimtadieniui, įvyko Jūratės Buožienės autorinės tekstilės parodos „Donelaitis“ atidarymas. Renginį vedė aktorius, režisierius ir leidėjas Sigutis Jačėnas, kuris drauge pristatė VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ išleistą unikalią kompaktinę plokštelę „Metų“ metai: Vyžlaukio "viežlybieji" ir "nenaudėliai“. Plokštelės apipavidalinimui panaudoti J.Buožienės tekstilės paveikslų, sukurtų unikalia marginimo technika („Tolminkiemis“, „Tamsybių dievas“) fragmentai. Aš skaičiau K. Bradūno eilėraštį ,,Donelaičio kapas“ ir S. Gedos giesmę ,,Giesmė pasaulio medžiui“. Šiuose tekstuose poetai įvardija K. Donelaičio asmenybės reikšmę Lietuvai, lietuvių literatūrai ir mums visiems.
- Unikali kompaktinė plokštelė "Metų" metai: Vyžlaukio "viežlybieji" ir "nenaudėliai" buvo skirta paminėti „Metų“ Liudviko Rėzos leidimo 200-ąsias metines. Jūs ten įrašėte K.Donelaičio pasakėčią „Lapės ir gandro česnis“. Kodėl būtent šį kūrinį pasirinkote, kaip vyko plokštelės įrašymo darbai, kuriuose dalyvavo ir nemažai jūsų kolegų – Klaipėdos aktorių?
- Leidėjo S. Jačėno pastangomis plokštelėje pirmą kartą įrašytas visas K. Donelaičio išlikęs literatūrinis palikimas (poema „Metai“, 6 pasakėčios ir 3 eilėraščiai, iš vokiečių kalbos išversti Gyčio Norvilo), kurį įskaitė Klaipėdos teatralai: Jūratė Jankauskaitė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė, Julija Sakalaitė, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Vytautas Paukštė, Aleksandras Šimanskis, Liudas Vyšniauskas ir aš. Tekstus, kuriuos įskaitėme, parinko mums Sigutis Jačėnas.
Jis, būdamas ir kompaktinės plokštelės režisieriumi, derino, kuris balsas prie kurio ir kokia seka geriausiai dera. Plokštelėje taip pat skamba Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“ dainuojamos dainos iš Martyno Liudviko Rėzos tautosakinio palikimo. Vadovė – Ramunė Pečiukonytė (vokalas, kanklės, būgnas), Rita Rušinskienė (vokalas, lamzdelis), Marius Balsys (vokalas, būgnas), Daina Radzevičiūtė-Jašinskienė (vokalas, žvangučiai), Aldona Sinkevičiūtė (vokalas, kočėtuvė), Lina Stonienė (vokalas, akmenukai), Virginija Videikienė (vokalas), Jurgita Aurylaitė (vokalas). Darbas didžiulis padarytas – sukurta akustinė knyga. Be to, aktorių įgarsinta poema ,,Metai“ gal labiau bus išgirsta, tad ir suprasta. O turint galvoje, kad šiuo metu žmonės labiau linkę klausyti, nei skaityti, tai dar ir naudingas darbas, priartinantis K. Donelaičio kūrybą prie daugumos pomėgių.
- Ar teko kada nors lankytis Karaliaučiaus krašte, Tolminkiemyje, kur veikia K. Donelaičio memorialinis muziejus? Jei taip, kokių įspūdžių ten patyrėte?
- Tolminkiemyje teko lankytis dar sovietiniais laikais. Pamenu saulės nutviekstą, žydintį sodą. Pamenu, kaip nuoširdžiai ir entuziastingai ekskursijos vadovė pasakojo apie K. Donelaitį ir jo gyventą laiką. Tad liko romantiški prisiminimai.
- Kuo, jūsų nuomone K. Donelaitis ir jo kūryba gali būti svarbūs ir aktualūs šių dienų žmogui?
- K.Donelaitis rašo: „Kiekvienam daryti gera savo darbu ir žodžiu. Visad elgtis taip, kaip dera ir teisingas būt geidžiu. Nekerštauti niekada, gyvo padaro gailėti, Dievą, žmones jo mylėti – mano priedermė šventa.“
Poetas ne tik savo kūryba, bet ir asmeniniu pavyzdžiu stengėsi įtvirtinti amžius gludintas žmogaus ir tautos moralines vertybes, ugdyti dvasinį tautos atsparumą. Literatūrologas V.Kuzmickas savo dienoraštyje teigia: „Kiekviena tauta susideda ne tik iš gyvųjų, bet ir iš mirusiųjų – lieka jų gyvos idėjos ir darbai. Tos idėjos negaivinamos pradeda blėsti ir galutinai užgęsta."
Tad atsakysiu K. Donelaičio žodžiais: "Nepailskime daryti gera. Jei neaptingsime, atėjus metui pjausime derlių. Tad, kol turime laiko, darykime gera." O geru žmogumi poemoje ,,Metai“ laikomas tas, kuris gyvena savo kultūrinėje terpėje, kalba savo kalba. Tad, nuo savęs pridursiu: darykime gera vardan Tėvynės Lietuvos!
Algis Vaškevičius
Programos fragmentas Utenos A. ir V. Miškinių bibliotekoje.
Asmeninio archyvo nuotrauka
Su V. Andriuškevičiumi (kairėje ) ir L. Mikalausku.
Astos Sabonytės nuotrauka
305 - ųjų K. Donelaičio gimimo metinių minėjimo Klaipėdoje dalyviai: Juodkrantės L.Rėzos kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė dainininkės, aktorė V. Kochanskytė, dailininkė J. Buožienė (viduryje), leidėjas S. Jačėnas.
Eugenijaus Maciaus nuotrauka.
