Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

„Metų“ vertėjas į graikų kalbą Sotiris Sauliotis: „Išversti “Metus” man buvo didelis iššūkis“
2022-07-29


Kristijono Donelaičio “Metai” pastaruoju metu vėl sulaukia nemažo dėmesio. Per pastaruosius kelerius metus pasirodė nauji “Metų” vertimai į užsienio kalbas – poema išleista olandų, graikų, ispanų, prancūzų  kalbomis, išėjo ir naujas vertimas į vokiečių kalbą.  K. Donelaičio biografijos ir kūrybos nagrinėtoja Dalia Dilytė išleido “Metus”, pritaikytus šių dienų skaitytojui – su retesnių žodžių paaiškinimais ir kirčiavimu.

Mūsų svetainės puslapiuose norime skaitytojams pristatyti vertėjus, kurie per pastaruosius metus ėmėsi nelengvo darbo išversti šią poemą iš lietuvių į kitas kalbas. Pirmoji pažintis – su Sotiriu Sauliočiu, kuris “Metus” išvertė į graikų kalbą -- vertimas pasirodė 2020 metais. Į graikų kalbą “Metai” išversti pirmą kartą, tai buvo bendras Lietuvių kultūros instituto, Lietuvos ambasados Graikijoje ir Kristijono Donelaičio draugijos projektas.

S. Sauliotis gimė Salonikuose 1971 metais, Graikijoje jis studijavo graikų filologiją, taip pat dirbo socialinį darbą Danijoje. Jis yra vertėjas iš lietuvių į graikų ir danų kalbas. Iš lietuvių į graikų kalbą 2015 metais išvertė Neringos Abrutytės eilėraščių knygą „Rojaus ruduo“ – tai buvo pats pirmasis lietuvių poezijos vertimas tiesiogiai iš lietuvių į graikų kalbą, taip pat Dalios Staponkutės esė „Iš dviejų renkuosi trečią“ (Atėnai, 2017), iš lietuvių į danų kalbą - Neringos Abrutytės „Pirštus“.

Vertėjas parengė vertimus antologijoje „Septyni šiuolaikiniai lietuvių poetai 21-ame amžiuje“ (Salonikai, 2018) bei kituose leidiniuose. Į graikų kalbą S.Sauliotis yra išvertęs keletą garsiosios norvegų rašytojo Karlo Ove Knausgaardo knygos „Mano kova“ dalių, o iš viso vertėjas kalba net septyniomis kalbomis.

Vertimais jis užsiima nuo 1996 metų, bet dirba ir kitose srityse, panaudodamas savo kalbų įgūdžius. 2008-2009 metais jis dirbo spaudos sekretoriumi Graikijos ambasadoje Kopenhagoje, 2011-2012 metais – spaudos ir viešųjų ryšių sekretoriumi Benino respublikos ambasadoje Kopenhagoje, viešųjų ryšių vadybininku Danijos filmų draugijoje "Filmplatform" ir kitur. Iš viso jis išvertė 18 knygų.

- Kada ir kaip jūs susidomėjote Lietuva ir lietuvių literatūra? Kokį kūrinį pirmiausiai išvertėte iš lietuvių kalbos?

- Tai buvo labai seniai, 1995-aisiais metais, kai mokiausi kalbotyros Salonikų universitete. Kalbotyrininkams lietuvių kalba įdomi kaip viena iš indoeuropiečių kalbų. Vienas dalykas atnešė kitą - mūsų universitetas turėjo pasikeitimo programų stipendijas į Vilnių, man tai pasirodė labai egzotiška, tada apie Lietuva dar mažai kas ką nors žinojo. Ir jau Lietuvoje aš išmokiau lietuvių kalbą, tada pradėjau norėti ką nors daryti su ta kalba, t.y. išversti literatūrą.

- Kas paskatino imtis Kristijono Donelaičio „Metų“ vertimo į graikų kalbą?

- Tuo metu, kai pradėjau versti „Metus“, tai buvo mano idėja, kuriai ir Lietuvos ambasadorius Graikijoje  Rolandas Kačinskas, ir leidėjas Georgios Alisanoglou pritarė ir įvertino teigiamai. Be jų šito K.Donelaičio vertimo į graikų kalbą nebūtų buvę, nors idėją išversti „Metus“ man buvo davęs mano studijų laikais Lietuvoje Vilniaus universiteto dėstytojas Mindaugas Strockis. Tada, tiesą pasakius, galvojau, kad šio sumanymo niekada nepavyks įgyvendinti, kad apskritai Graikijoje niekas nesidomėtų nei Kristijonu Donelaičiu, nei jo sukurtais „Metais“.  Bet kaip dažnai būna, ateina laikas viskam - Mindaugas Strockis buvo teisus, o aš ne. Jam irgi dėkoju.

- Su kokiais iššūkiais susidūrėte vertimo metu? Kas buvo sunkiausia, sudėtingiausia?

- Didžiausias iššūkis buvo hegzametras ir rimavimas: norėjau išversti lietuvišką hegzametrą į graikišką  hegzametrą, nes kitaip prarandamas visas K.Donelaičio stilius. Ir kitas iššūkis – jo kalba: turėjau surasti atitinkamą graikų kalbos versiją, liaudišką, bet kartu ir literatūrinę. Tam man padėjo Homero epų vertimai į šiuolaikinę graikų kalbą. Mažesni, bet irgi svarbūs iššūkiai buvo ir žmonių vardai, bet tai jau yra susiję su kalba.

- Verčiant poemą į kitas kalbas vertėjai negalėjo išlaikyti hegzametro, o graikų kalba tai leido. Kiek tai palengvino ar gal pasunkino vertimą?

- Tikrai pasunkino, nes jei būčiau išvertęs be hegzametro, net be rimavimo, būtų viskas daug lengviau. Bet tada tai jau nebūtų Donelaitis, o tik paprastas papasakojimas. To aš tikrai nenorėjau. O paskui, pagaunant ritmą, viskas jau ėjo tarsi savaime – atsirado ir įkvėpimo, ir jėgų. Svarbiausiai buvo apsispręsti kad tik taip, išlaikant hegzametrą galima išversti „Metus“ į graikų kalbą.

- Kodėl buvo nuspręsta knygą išleisti veidrodiniu principu, t.y. įdedant ir lietuvišką, ir graikišką tekstą?

- Tai buvo leidėjo idėja, nes taip jis paprastai daro ir su kitų kalbų vertimais, juolab kad su lietuvių kalba yra įdomiau skaitytojams pažiūrėti ir tą nežinomą egzotišką lietuvišką originalą.

- Kaip jūs pats vertinate šį kūrinį, ar poema sulaukė susidomėjimo Graikijoje, kas yra ir gali būti jos skaitytojais?

- Leidėjas sako, kad susidomėjimo yra, o „modernesni“ kūriniai tokio susidomėjimo net ir neturėjo. Manau, kad skaitytojai gali būti visokie, bet graikus paprastai jaudina liaudiškos išraiškos būdai ir stilius, ypač senesnes kartas.

Šis projektas įgyvendintas Lietuvos kultūros instituto, Lietuvos ambasados Graikijoje ir Kristijono Donelaičio draugijos bendromis pastangomis. Jų paramą ir palaikymą aš jaučiausi per visą vertimo procesą, dažnai su tų institucijų atstovais bendravau. Aš jiems visiems esu labai dėkingas.

-Ar ateityje galima tikėtis jūsų naujų vertimų iš lietuvių į graikų kalbą?

- Taip, be jokios abejonės.

 

Algis Vaškevičius

 

 

 

 

 

 

Sprendimas: www.arius.lt