Mažosios Lietuvos (Tilžės) akto 101-ųjų metinių minėjimas buvo surengtas lapkričio 29 dieną Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo lankytojų centre. Į jį susirinko daugiau kaip 50 klausytojų, kuriems yra labai svarbus pats Aktas ir Mažoji Lietuva, jų dėka pasiekti laimėjimai.
Pasveikinimo žodį susirinkusiems pasakė K.Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius, taip pat visus sveikino Lietuvos kultūros ministerijos atstovas, buvęs Lietuvos kultūros atašė Karaliaučiuje Romanas Senapėdis. Jis priminė, kad tame krašte gyvena didelė lietuvių bendruomenė, puoselėjanti lietuviškas tradicijas, papročius. R.Senapėdis sakė, kad Tilžės akto svarba yra labai didelė, jis aktualus ir šiandien.
Viešosios įstaigos Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis savo sveikinime pabrėžė, kad esame jau 30 metų kartu, kad Tilžės akto diena minima gražiais renginiais. „Jei kada būtum žinoję, kas ištiks Prūsiją, tai turbūt daug ką būtum darę kitaip“, - sakė jis.
Po sveikinimo žodžių buvo išklausyti trys įdomūs, turiningi ir svarbūs pranešimai. Profesorius, habilituotas daktaras Domas Kaunas savo pranešime „Tilžės aktas, signatarai ir kas po to“ labai detaliai prisiminė aplinkybes, kuriomis buvo pasirašytas šis istorinis aktas, išsamiai kalbėjo apie šio dokumento signatarus, prisiminė jų likimus, kalbėjo ir apie tai, kur ir kada buvo išspausdintas aktas, kurio originalas yra dingęs. Profesorius dar kartą perskaitė šio neilgo Akto eilutes, atkreipdamas dėmesį į jų svarbą.
Antrajame pranešime „Kristijonas Donelaitis šiandien“ profesorė, habilituota daktarė Dalia Dilytė-Staškevičienė kalbėjo apie tai, kaip svarbu yra mūsų dienomis pasiekti, jog Kristijonas Donelaitis būtų mums artimas, jo kūryba vertinama ir suprantama.
„Svarbu, kad lietuviai suvoktų, jog „Metai“ yra mūsų nacionalinis epas, jungiantis ir didaktinio, ir herojinio epų elementus. Iš didaktinio epo į „Metus“ atkeliavo pamokymų ir patarimų nuostata. Poetas pataria, ragina, moko neprarasti tautinio identiteto: protėvių nustatytų žemės ūkio taisyklių, dievotumo ir dorovinių normų tradicijų. Iš herojinio epo Donelaičio nusižiūrėta veikėjų kategorija skatina su ja susijusio elemento dialogo atsiradimą“, -- sakė ji.
Trečioji pranešėja – daktarė docentė Žavinta Sidabraitė skaitė pranešimą tema „Kristijonas Gotlybas Milkus: neatsakyti klausimai“. Ji glaustai ir suprantamai paaiškino, kodėl svarbu prisiminti šią asmenybę, kurios gyvenimą ir veiklą ji tyrinėja jau daug metų. K.G.Milkus pirmasis išspausdino 18 K.Donelaičio „Metų“ eilučių dar 1800 metais jo parengtos lietuvių kalbos gramatikos poetikos skyriuje. Liudvikas Rėza „Metus“ pirmą kartą išleido 1818 metais.
Pranešėja priminė ir tai, kad didysis filosofas Imanuelis Kantas parašė vieną iš pratarmių K.G.Milkaus „Lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodynui“ išėjusiam taip pat 1800 metais. Jame autorius sistemino P. Ruigio žodyną ir J. Brodovskio rankraštį, paskelbė apie 300 lietuviškų priežodžių ir patarlių.
Po pranešimų buvo įteikti šių metų K.Donelaičio medaliai „Širdings brolau“. R.Senapėdis ir G.Skamaročius medalį įteikė D.Dilytei-Staškevičienei už ilgametį Kristijono Donelaičio kūrybos ir asmenybės nagrinėjimą bei populiarinimą, mokslinius darbus, kūrybą, bendradarbiavimą ir straipsnių rengimą žurnalui „Donelaičio žemė“ bei kitiems leidiniams. Atsiimdama apdovanojimą profesorė sakė, kad tai jai labai didelis ir netikėtas įvertinimas, kurio ji nesijaučia verta.
Antrasis K.Donelaičio medalis „Širdins brolau“ komisijos sprendimu šiemet atiteko Almai Balaikaitei-Janvariovai už lietuvių kalbos bei kultūros populiarinimą, ypatingai tarp vaikų ir jaunimo, ilgametį vadovavimą ansambliui „Malūnėlis“ ir jo koncertus Karaliaučiaus bei Suvalkų kraštuose ir Lietuvos Respublikoje, už tradicinių Karaliaučiaus krašto lietuvių kultūros švenčių „Laiko malūnas“ organizavimą Lazdynų (Krasnoznamensko) rajone. Ji taip pat labai džiaugėsi šiuo apdovanojimu.
Elena Galdikienė šiuo medaliu apdovanota už ilgametį Kristijono Donelaičio atminties ir aplinkos puoselėjimą, įnašą 1993 m. įkuriant lietuvių draugiją ir 1994 m. jos ansamblį „Nadruva“ Gumbinėje (Guseve), už kūrybą ir surengtus koncertus bei lietuvių kultūros puoselėjimą Karaliaučiaus bei Suvalkų kraštuose ir Lietuvos Respublikoje, lietuviškos spaudos platinimą, renginių organizavimą. Renginyje Vilniuje ji nedalyvavo, medalis jai bus įteiktas vėliau.
Viso renginio metu tarp pranešimų koncertavo jaunieji atlikėjai – M.K.Čiurlionio menų mokyklos 5-6 klasių smuikininkai, atlikę keletą populiarių kūrinių ir sulaukę gausių plojimų.
Leidėjas, „Donelaičio žemės“ redkolegijos narys fotografas ir žurnalistas Valentinas Juraitis pristatė tik ką išleistą Donelaičiu šeimos genealoginį medį nuo 1600-ųjų iki 1945 metų. Šiame „Donelaičio žemės“
numeryje spausdinamas V.Juraičio straipsnis apie minėtą leidinį. Mažosios Lietuvos kultūros tyrėja, vertėja Irena Tumavičiūtė pasidalino savo naujaisiais istoriniais atradimais.
Renginio pabaigoje jo dalyviai dar ilgai bendravo prie kavos puodelio, taip pat turėjo galimybės paragauti specialiai šia proga iškeptą tortą. Visi skirstėsi pakilios nuotaikos, teigdami, kad tokių puikių renginių galėtų būti ir daugiau.
Šis renginys vyko įgyvendinant projektą "Mažosios Lietuvos nepriklausomybės (Tilžės) Akto dienos minėjimas", kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros ministerija.
www.donelaitis.info informacija ir nuotraukos
