Rudenėjančią popietę į Šiaulių apskrities Povilo Višinskio biblioteką rinkosi Šiauliuose registruotų tautinių mažumų atstovai. Juos sukvietė Kristijono Donelaičio draugijos Šiaulių skyrius ir Šiaulių apskrities P.Višinskio biblioteka.
Sukviesti tautinių mažumų atstovus buvo sudėtinga, nes kai kurie iš jų klausė, kodėl K.Donelaičio draugija tokią popietę nori organizuoti? Jiems buvo paaiškinta, kad renginį ves aktorius, pranešimą skaitys profesorė, kad bus kuriamas filmas (filmas sukurtas ir patalpintas Youtube svetainėje Steponas Kubeckas fil. Nr.453). Mes jau 2014 m. jubiliejiniame K.Donelaičio renginyje skaitėme jo kūrybą šešiomis kalbomis. Tada prasidėjo mūsų bendravimas.
Susirinkusius konferencijų salėje eilėmis pasveikino aktorius Vladas Baranauskas ir suteikė žodį šių eilučių autoriui. K.Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus vardu pasveikinau visus susirinkusius, pasidžiaugiau, kad pagaliau esame kartu, išreiškiau pagarbą tautoms, esančioms toli nuo protėvių žemės, bet išlaikiusioms savo kalbą, kultūrą, papročius, tikėjimą, savo tapatybę, tautoms, turinčioms savo „stuburą“. Nuo seno Lietuvoje gyvenusios tautos sutarė, bendravo, papildydamos vienos kitų kultūras, ir taip pasaulis tampa įdomesnis, įvairiapusiškesnis.
Profesorė Džiuljeta Maskuliūnienė savo pranešime kalbėjo: „Renginys yra gilus, prasmingas ir reikalingas, sukviečiantis tautų žmones į vieną būrį. Biblioteka yra gera vieta tokiam renginiui, nes jos fonduose saugomos visų tautų knygos, visų tautų ir žmonijos išmintis. Kiekvienos tautos kalba įdomi savo skirtingunu ir įvairove. Mes su studentais lyginame tautų literatūrą. Pasirodo, vaikšto tos pačios idėjos, mąsto taip pat, yra ir skirtumų, nes visas pasaulio grožis yra jo įvairovėje.
Tautos atsiveria per kultūrą, per žmones“.
Ji prisiminė Šiaulių universitete dirbusius rusų kalbos filologus. Pamiršus tokius žmones, kaip daug metų dirbusią dekanę Valentiną Šimkuvienę būtų tuščiau, nes tik pažindami praeitį galime būti savimi. Būnant kartu reikia kalbėtis apie problemas, rasti kelius, kaip geriausia jas išspręsti, kaip vieni kitiems gali padėti.
„Kristijonas Donelaitis gyveno įvairių tautų kultūrinėje erdvėje, todėl Kristijono Donelaičio draugija galėtų tęsti tokių susitikimų organizavimą,“ – sakė profesorė.
Aktorius Vladas Baranauskas supažindino su K.Donelaičiu, paskaitė jo kūrybos eilėraštį „Kiekvienam daryti gera“. Kalbėdamas apie popiežiaus Pranciškaus vizitą, jis priminė seniausią armėnų krikščionybės istoriją. Jau apie 40-60 m. po Kristaus gimimo du Kristaus apaštalai įsteigė krikščionišką bažnyčią, 301 metais ji tapo Armėnijos religija. Mums jis priminė Araratą, Sevaną, armėnų šviesuomenę, jos ryšius su Lietuva. Daug įdomios medžiagos surinkęs aktorius kalbėjo apie kiekvieną tautinę mažumą, skaitė įvairių poetų sukurtas eiles.
Renginyje kalbėjęs Šiaulių apskrities armėnų bendruomenės pirmininkas Rafikas Kazirjanas priminė, kad šioje bibliotekoje yra įsteigta armėnų skaitykla, čia sukaupta daug knygų, organizuojamos parodas, susitikimai – koncertai. Armėnai gyvena normalų, kūrybinį gyvenimą, yra patenkinti įstatymine baze, žmonių bendravimu. Jis padėkojo organizatoriams už pakvietimą.
Šiaulių baltarusių bendrijos pirmininkas Georgijus Prokopovičius papasakojo apie savo bendrijos veiklą, apie renginius ir ateities planus, dėkojo už šį gražų susibūrimą. Jis pakvietė tėvą Olegą - kompozitorių, kūrėją ir atlikėją į sceną. Šis atliko dvi savo kūrybos dainas, pritariant gitaroms. Jo dainos, ypač „Motina - tėvyne, Baltarusija“, buvo sutiktos ovacijomis.
Kalbėjęs Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis priminė, kad prieš karą Lietuvoje gyveno 750 tūkstančių žydų, priminė jų kultūrinį gyvenimą getuose, Holokausto 75-metį-tą baisią tautos tragediją. Šiauliuose žydų bendruomenė įsikūrė prieš 30 metų, ji organizuoja daug renginių, aktyviai dalyvauja Šiaulių miesto kultūriniame gyvenime, sporte. Bendruomenė sukurta ne religiniu, o visuomeniniu pagrindu, jos veikloje dalyvauja ir kitų tautų atstovai.
Šiaulių rusų kultūros centro vadovė Nadežda Bessarab papasakojo apie mums gerai žinomus rusų tautos šviesuolius, ji parengė muzikinį pristatymą „Grožio karalienė“.
Šiaulių miesto vicemeras Justinas Sartauskas pasveikino visus dalyvius, pasidžiaugė miesto tautinėmis mažumomis, jų indėliu į kultūrinį gyvenimą, apgailestavo, kad nepavyko rasti patalpų, kuriose savo veiklą galėtų organizuoti bendrijos. Vis padėkojo ir šio renginio organizatorei K.Donelaičio draugijai, kvietė toliau bendrauti su visomis tautomis, organizuoti renginius.
Popietėje kalbėjęs Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūras Kazimieras Alminas papasakojo apie savo veiklą, kai Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio metais jam buvo pavesta organizuoti tautines mažumas. Pirmiausia buvo įkurta žydų bendrija, atgautos nacionalizuotos patalpos. Kūrėsi ir kitos bendrijos, vėliausiai įsikūrė rusų tautinė bendrija.
Popietė tęsėsi ragaujant nacionalinius patiekalus. Labai gražiai, su meile savo stalą paruošė baltarusiai, visi ilgai bendravo ir visus šildė popiežiaus Pranciškaus Kaune pasakyti žodžiai, kad visuose kraštuose turime atsigręžti į tautines mažumas, silpnuosius, apglėbdami juos savo meile. Tie žodžiai yra paskata dirbti ir gyventi bendrystėje.
Izolina Natalija Lingienė,
Kristijono Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkė
