Lapkričio 30-ąją Vilniuje, Lietuvos rašytojų sąjungos klubo salėje buvo surengta vakaronė, skirta Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos (Tilžės) akto pasirašymo 99-osioms metinėms paminėti. Renginio pradžioje vedėjos, Marijampolės K.Donelaičio draugijos vadovės Vidos Mickuvienės pristatytas K.Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius pasveikino visus susirinkusius ir žodį pagrindiniam pranešimui suteikė istorikui, enciklopedininkui daktarui Algirdui Matulevičiui.
Žinomas Mažosios Lietuvos tyrinėtojas dr. A.Matulevičius smulkiai aptarė visas aplinkybes 1918 metais, kai buvo pasirašytas Tilžės aktas išreiškiantis Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos valią. Jis nagrinėjo to meto istorinį kontekstą, prisiminė šio akto signatarus, kalbėjo apie pasirašyto dokumento reikšmę ir Mažajai, ir didžiajai Lietuvai. Gausiai į vakaronę susirinkę klausytojai stebėjosi įdomiomis dr. A.Matulevičiaus surinktomis detalėmis, jo kruopščiai parengtu pranešimu, vaizdingais pavyzdžiais, liudijusiais to meto įvykius.
Ne mažiau įdomus buvo ir lietuvių mitologo, religijotyrininko, praėjusių metų J.Basanavičiaus premijos laureato Dainiaus Razausko-Daukinto pranešimas „Mitiniai vaizdiniai K.Donelaičio „Metuose“. Neseniai autorius išleido solidžią knygą šia tema, ir vakaronės dalyviai galėjo sužinoti, kiek daug įvairių įvaizdžių K.Donelaitis naudojo, kokie įvairiaprasmiai jie buvo. Autorius sugebėjo pažvelgti į „Metus“ netikėtu, įdomiu kampu, pateikė nestandartinį požiūrį. Daugeliui buvo labai įdomūs tyrinėtojo pastebėjimai, kokią reikšmę „Metuose“ turi ne kartą minimi tokie vaizdiniai kaip gyvsidabris ar vėjas su rankomis. Išklausę pranešimą, renginio dalyviai kalbėjo apie tai, kad norės šia tema pasidomėti plačiau ir ieškos naujosios autoriaus knygos.
„Iš pradžių tai turėjo būti tik straipsnis, bet kai pradėjau gilintis, pamačiau, kad medžiagos labai daug ir išėjo apie 300 puslapių knygą, nors ją dar galima buvo pildyti ir pildyti, nes „Metai“ yra išties ypatingas, daugiaprasmis kūrinys“, - kalbėjo D.Razauskas – Daukintas.
Gruodžio mėnesį sukanka 25-eri metai nuo pirmojo leidinio „Donelaičio žemė“ numerio apsirodymo. Per tuos 25-erius metus išleisti 221 numeris, pastaruoju metu buvęs laikraštis jau pora metų pasirodo kaip ketvirtinis žurnalas. Dabartinis jo redaktorius Algis Vaškevičius aptarė “Donelaičio žemės“ kelią, prisiminė, kokius tikslus kėlė jo leidėjai pirmajame numeryje, kokių vilčių jie turėjo ir pabandė apžvelgti, kaip tuos tikslus pavyko pasiekti. Redaktorius padėkojo žmonėms, kurie prisidėjo prie laikraščio gimimo, kurie rėmė jo leidybą, taip pat prisiminė ilgametį šviesios atminties redaktorių Steponą Lukoševičių, daugiau kaip du dešimtmečius redagavusį „Donelaičio žemę“. Jo pranešimą bus galima paskaityti gruodžio mėnesio žurnalo numeryje.
Po pranešimų jau antrus metus iš eilės buvo teikiami K.Donelaičio medaliai „Širdings brolau“. Vertinimo komisija, susidedanti iš septynių asmenų, šįkart nutarė apdovanoti keturias moteris, daug dirbančias Mažosios Lietuvos ir K.Donelaičio atminimo įamžinimo, tarptautinių kultūrinių mainų stiprinimo labui. Medaliu apdovanota lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytoja Emilija Algaudė Bukontienė už lietuvių kalbos ir etnokultūros mokymą, lietuviškosios tapatybės stiprinimą Mažojoje Lietuvoje – Ragainės (Nemano) rajone nuo 1998 iki 2017 metų, straipsnių rengimą žurnalui „Donelaičio žemė“ ir kitiems leidiniams. Medalį ir liudijimą jai įteikė Lietuvos Respublikos konsulas Tilžėje (Sovetske) Bronius Makauskas, itin pasidžiaugęs mokytojos nuopelnais ir jos atsakingu darbu, mokant lietuvių kalbos Mažojoje Lietuvoje gyvenančius vaikus. Nuo šių metų lapkričio pradžios mokytojai atimta galimybė tęsti lietuvių kalbos ir etnokultūros būrelio vaikų mokymą Kraupiško vidurinėje mokykloje - tikimės, kad kaimyninė šalis šį sprendimą priėmė trumpam laikotarpiui.
K.Donelaičio medaliu „Širdings brolau“ taip pat apdovanota Tilžės (Sovetsko) muziejaus įkūrėja ir direktorė Anželika Špiliova už kultūrinių mainų tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto stiprinimą, K.Donelaičio, Vydūno ir kitų asmenybių bei lietuviškos (baltiškos) kultūros populiarinimą ir sklaidą. Jai apdovanojimą įteikė K.Donelaičio draugijos pirmininkas G.Skamaročius, taip pat pasveikino konsulas B.Makauskas. Nominantė padėkos kalboje sakė, kad tai labai didelis ir netikėtas jos darbo įvertinimas, kuriuo ji labai džiaugiasi ir didžiuojasi.
Už su K.Donelaičiu ir jo kūryba susijusios medžiagos kaupimą, poeto ir jo kūrybos populiarinimą bei sklaidą medaliu apdovanota Stalupėnų (Nesterovo) K.Donelaičio vardo bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Angelika Čeremkina, kuriai apdovanojimą įteikė Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas. Viešnia iš Stalupėnų, kuri pirmą kartą lankėsi Vilniuje sakė, kad šios dienos nepamirš visą gyvenimą. Ji dėkojo ir už jos darbo įvertinimą, ir už galimybę Lietuvos sostinėje susipažinti su muziejų, taip pat Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos veikla.
K.Donelaičio medaliu „Širdings brolau“ vertinimo komisija nutarė apdovanoti ir režisierę Virginiją Samuolienę už aktyvų lietuviško rašytinio ir istorinio paveldo plėtojimą, spektaklio „Giesmė“ pastatymą ir jo rodymo bei vakaronių organizavimą, žiūrovus kviečiant pažvelgti į to meto Tolminkiemį, geriau pažinti K.Donelaitį bei jo aplinką. Režisierę apdovanojo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A.Jonynas, apsidžiaugęs, kad gali pasveikinti žmones, kurie visuomeniniais pagrindais dirba labai svarbų mums visiems darbą. V.Samuolienė džiaugėsi, kad jos pastangos ir darbas buvo įvertinti, žadėjo ir toliau skirti dėmesį Mažosios Lietuvos žemei ir jos žmonėms.
Renginio metu vakaronės dalyviai galėjo klausytis Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokinių koncerto, kurio metu jaunieji atlikėjai stebino savo profesionalumu ir puikiai atliekama žinomų kompozitorių muzika. Visas K.Donelaičio medalio laureates
sveikino ir Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos dovanėles įteikė K.Kaminskas, taip pat sveikinimo žodį tarė ir vertingus albumus dovanojo naujasis Lietuvių kalbos komisijos vadovas Audrys Antanaitis.
Po to visi dar bendravo prie kavos puodelio, dalinosi prisiminimais, tarėsi dėl ateities planų. Į renginį atvykęs ilgametis buvęs K.Donelaičio draugijos pirmininkas Napalys Kitkauskas džiaugėsi, kad dėmesys Mažajai Lietuvai nemažėja, kad jo su bendražygiais pradėti darbai tęsiami ir toliau, kad sėkmingai leidžiamas ir savo skaitytojų ratą turi „Donelaičio žemės“ žurnalas. Renginyje dalyvavo ir Vydūno draugijos garbės pirmininkas Vacys Bagdonavičius, pasidžiaugęs, kad „Donelaičio žemė“ skiria nemažai dėmesio artėjančiam Vydūno 150 metų jubiliejui, kuris bus minimas ateinančių metų kovo mėnesį.
Kitais metais bus švenčiamas ne tik Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 100-metis, bet 100 metų sukaks Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos (Tilžės) aktui, taip pat sukaks 400 metų, kai 1618 m. Prūsijos kunigaikštystėje buvo sudaryta Lietuvos provincija, kurioje lietuvių kalba buvo paskelbta valstybine, taip pat 200 metų sueis nuo to laiko, kai 1818-aisiais Liudvikas Gediminas Rėza išspausdino K.Donelaičio „Metus“, tad jau dabar galvojama, kaip tas datas kuo iškilmingiau pažymėti.
www.donelaitis.info informacija ir nuotraukos
