Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

Tolminkiemyje – Karaliaučiaus krašto vaikų literatūrinė-muzikinė šventė „Svečiuose pas K.Donelaitį“
2016-05-30

Praėjusį šeštadienį Karaliaučiaus srityje, Kristijono Donelaičio muziejuje Tolminkiemyje buvo surengta įspūdinga Karaliaučiaus krašto vaikų literatūrinė-muzikinė šventė „Svečiuose pas K.Donelaitį“, kurioje dalyvavo apie 150 šio krašto vaikų.

Jiems tai buvo puiki galimybė parodyti, ką išmoko per metus, kaip sekasi mokytis lietuvių kalbos. Tolminkiemyje nuo pat ryto šurmuliavo vaikai, o jų pasiklausyti atvyko nemažai svečių ir iš Karaliaučiaus krašto, ir iš Lietuvos. K.Donelaičio draugijos nariai iš Šiaulių dar iki šventės suspėjo padirbėti, tvarkyti muziejaus aplinką – šienavo žolę, ravėjo gėlynus, pasodino naujų gėlių, tvarkė šalia bažnyčios esančias kapinaites. Marijampoliečiai ravėjo gėlynus, pasodino naujų gėlių.

Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas, sveikindamas susirinkusius, pabrėžė, kad ši šventė kasmet pritraukia daug dalyvių,  vaikai jai ruošiasi ir labai jos laukia, o šventę remia Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, užsienio reikalų ministerija bei Čikagos Mažosios Lietuvos lietuvių draugija.

 

 

Susirinkusius pasveikinusi Lietuvos generalinio konsulato Karaliaučiuje kultūros atašė Raminta Gecevičienė pasidžiaugė, kad Tolminkiemis gyvas, čia skamba poezija, lietuviškas žodis, lankosi žmonės. „Aš žinau, kad lietuvių kalba ne tik labai graži, bet ir labai sunki jums išmokti, bet tos pastangos tikrai duoda gerus rezultatus. „Metai“ yra sudėtinga poema,  ir galite didžiuotis, kad ji gimė čia, kur vaikščiojo poetas, kur jis gyveno ir kūrė, kur gyvi jo personažai“, - sakė ji.

K.Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius pasidžiaugė, jog dar prieš savaitę, „Poezijos pavasario“ Tolminkiemyje renginio metu čia viešėjo ir Baltarusijos Gardino lietuvių draugijos „Tėvynė“ atstovai, kuriems tas apsilankymas paliko neišdildomus įspūdžius. Jis pabrėžė, kad tokie susitikimai labai svarbūs ir reikalingi, o krašto lietuvių kalbos mokytojus ragino ir toliau negailėti jėgų mokant jaunąją kartą kalbėti lietuviškai.

„K.Donelaitis paliko mums puikius kūrinius, o šiandien Donelaičiu esame mes visi kartu. Į Tolminkiemį prieš savaitę buvo atvykęs studentas baltarusis, kuris pats savarankiškai išmoko lietuviškai ir čia padainavo grupės „Hiperbolė“ dainą – tuo įrodymas, kad kalbą norint tikrai galima išmokti. Mus jungia bendra kalba, bendra kultūra, ir to negalime pamiršti“, - sakė pirmininkas.

K.Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Izolina Lingienė pasidžiaugė, kad pavyko ir padirbėti tvarkant muziejaus aplinką, ir atsivežti dainininkų, kurie paįvairino šią ypatingą šventę. Ji nudžiugino vaikus, padovanojusi jiems saldžių prizų - Šiaulių „Rūtos“ fabrike pagamintų saldainių.

Šventinius pasirodymus pradėjo Tilžės (Sovetsko) trečiosios vidurinės mokyklos ir vaikų kūrybos namų atlikėjai, skaitę lietuvišką poeziją. Kiekvienas iš šventės dalyvių buvo pasipuošęs ženkleliu su K.Donelaičio atvaizdu. Daugybės plojimų sulaukė Gumbinės (Gusevo) vaikų folkloro ansamblio „Nadruvėlė“ nariai, taip pat vaikai iš Romuvos (Gurjevsko).

Įspūdingai po K.Donelaičio bažnyčios skliautais skambėjo daina „Sėjo sesutė rūteles, kad Lietuvėlė būtų žalia“, lietuviškai skaitomos rusų poetės Anos Achmatovos eilės, taip pat Justino Marcinkevičiaus, Anzelmo Matučio eilėraščiai. Karaliaučiaus ketvirtosios vidurinės mokyklos mokiniai paruošė net kelis pasirodymus, o jiems skaitant Maironio „Oi neverk, motušėle“ bei Bernardo Brazdžionio „Nemuno tėvynėje“ ne vieno iš Lietuvos atvykusio vyresnio svečio akyse žibėjo ašaros...    

Įspūdingai pasirodė ir Karaliaučiaus 35-ojo licėjaus ir sekmadieninės lietuvių mokyklos, Ragainės (Nemano) antrosios vidurinės mokyklos, Stalupėnų (Nesterovo) vaikai, deklamavę Algimanto Baltakio, Juozo Erlicko, Janinos Degutytės eiles. Puikią programą parodė ir Eitkūnų (Černyševskoje) folkloro ansamblis „Liepona“, taip pat Kranto (Zelenogradsko) progimnazijos jaunieji atlikėjai.

Pilkalnio (Dobrovolsko) vaikų folkloro ansamblis „Malūnėlis“ renginiui baigiantis sužavėjo visus savo narių gausa ir balsais, o programą baigė svečiai iš Lietuvos – K.Donelaičio kūrybą skaitė Šiaulių dramos teatro aktorius Vladas Baranauskas, dainavo šio miesto kamerinio choro „Bičiuliai“ nariai.

Beveik dvi valandas vykusi šventė užkrėtė visus gera nuotaika, vaikams negailėta pagyrimų ir plojimų, jų mokytojams įteikti diplomai, atminimo dovanos. Pasak A.Bartniko, nuo mokytojų labai daug priklauso, ko išmoksta vaikai, kiek jiems brangi ir reikalinga lietuvių kalba.

„Žinoma, viskas priklauso nuo šeimos, nuo tėvų, ar jiems svarbu, kad vaikai mokytųsi lietuviškai. Dauguma vaikų yra iš mišrų šeimų, kur tėvas yra lietuvis, o motina – rusė ar atvirkščiai, nors čia pasirodė ir vaikai iš šeimų, kur abu tėvai rusai, bet jie nori, kad vaikai mokėtų lietuviškai. Metams bėgant, vaikų, kurie mokosi lietuvių kalbos, beveik nemažėja, ir tai džiugina“, - pasakojo jis.

Nors vietos valdžia ne visada būna geranoriška lietuvių kalbos mokymuisi, bet bendros mokytojų ir vaikų pastangos duoda rezultatus. Dabar vaikai jau laukia vasaros, kai rugpjūčio pirmąsias dvi savaites jiems bus surengta lietuvių kalbos stovykla. Anksčiau ji vykdavo Karaliaučiaus krašte, bet šiemet bus surengta Lietuvoje, Šventojoje – čia daugiau kaip dvi dešimtys vaikų dvi savaites statys smėlio vaidinimą, skirtą šiemet minimos Liudviko Rėzos 240-osioms gimimo metinėms.

www.donelaitis.info informacija ir nuotraukos

 

Šventės akimirkos.

Sveikinimo žodis (Iš kairės) – G.Skamaročius, A.Bartnikas. R.Gecevičienė ir I.Lingienė.

 

 

 

Sprendimas: www.arius.lt