Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

300 ugnelių Kristijono Donelaičio gimtadieniui
2014-01-03

Kristijono Donelaičio gimimo 300-metis prisimintas ir paminėtas jo gimtinėje Lazdynėliuose (Gumbinės / Gusevo rajone, Karaliaučiaus srityje) bei kūrybos ir amžinojo poilsio vietoje - Tolminkiemyje ( Čistyje Prudy).

Lietuvos Respublikos Seimas 2014 metus Lietuvoje paskelbė K.Donelaičio metais, Karaliaučiaus srities vadovybė taip pat žada papildomą dėmesį 300-mečio minėjimui.

Šios didingos asmenybės minėjimui Lietuvoje ir Karaliaučiaus srityje visais šiais metai bus skirta daug įvairių renginių ir priemonių, tačiau istorija prasidėjo būtent sausio 1 dieną, 1714 metais, kai laisvųjų valstiečių šeimoje Lazdynėlių kaime gimė Kristijonas.

Būtent todėl sausio pirmąją su šia pradžių pradžios gaida vykome į Lazdynėlius ir Tolminkiemį, kad pabūtume kartu su Juo, kad uždegtume ugnelę bei padėtume gėlių prie paminklinio akmens bei kapo.

Šia proga Tolminkiemyje vykusiame susitikime dalyvavo K.Donelaičio memorialo Tolminkiemyje atstatymo architektūrinis ir idėjinis vadovas, K.Donelaičio draugijos pirmininkas Napalys Kitkauskas su žmona Laimute, Lietuvos kultūros atašė Karaliaučiuje Romanas Senapėdis, VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius, Marijampolės K.Donelaičio draugijos pirmininkė Vida Mickuvienė, Karaliaučiaus srities K.Donelaičio žemiečių klubo pirmininkė Olga Dubovaja, Karaliaučiaus srities rašytojų sąjungos pirmininkas Borisas Bartfeldas, rašytojas publicistas Viačeslavas Karpenko bei kelios dešimtys kitų lietuvių literatūros klasiko gerbėjų iš Karaliaučiaus, Marijampolės, Stalupėnų, Tolminkiemio, Vilniaus ir kitur.

Susitikime N.Kitkauskas papasakojo savo nuo 1960 m. nueitą kelią iš griuvėsių keliant ir patį K.Donelaitį, ir su juo susijusius svarbiausius pastatus, jų atstatymą, muziejaus įkūrimą, ekspozicijų rengimą, svarbiausius susitikimus.

Jame taip pat buvo pristatyta prieš keletą dienų Vilniuje atspausdinta Napalio Kitkausko ir Laimutės Kitkauskienės parašytos knygos „Kristijono Donelaičio memorialas Tolminkiemyje“ rusiškoji versija. Originalas papildytas komentarais, B.Bartfeldo straipsniu „Takas link Poeto“ ir muziejuje 2009-2011 m. vykusių renginių nuotraukomis. Knygos vertimą ir komentarus organizavo Karaliaučiaus srities kultūros ministerija (vertė poetė ir lietuvių kalbos mokytoja Rūta Leonova), leidybą finansavo Lietuvos kultūros fondas prie Kultūros ministerijos. Knyga, pavadinta „Memorial Kristijonasa Donelaitisa v p.Čistyje Prudy (Tollmingkemen, Tolminkiemis). Istorija sozdania“, išleista 2100 vienetų tiražu.

Susitikime muziejaus priešaušrio ir jo kūrimo prisiminimais dalijosi „tarp buvusių griuvėsių užaugusi“ ir jau 35 metus čia dirbanti Karaliaučiaus srities istorijos ir meno muziejaus filialo - K.Donelaičio memorialinio muziejaus direktorė Liudmila Silova.

V.Karpenko (jis, beje, kartu L.Silova sausio pirmąją sutiko muziejuje, „Kristijono dvasioje“) akcentavo poeto kūrybos žavesį bei pristatė naujausią literatūrinio–publicistinio almanacho ,,Paralleli“ numerį, kuriame publikuoti straipsniai apie K.Donelaitį.

V.Mickuvienė deklamavo ištraukas bei mintis iš K.Donelaičio poemos „Metai“ bei Justino Marcinkevičiaus eilėraščių ciklą „Žiūrėjimas į Lietuvą“.

Susitikimo metu Kristijonui Donelaičiui buvo uždegta 300 ugnelių (žvakučių), padėtos gėlės ant jo kapo kriptoje, renginio pabaigoje į orą paleista 300 Lietuvos ir Rusijos vėliavų spalvų balionų.

 

Gintaras Skamaročius,

Marijampolės K.Donelaičio draugijos narys

 

   

 

 Autoriaus nuotraukose:

Prie K.Donelaičio kapo Tolminkiemyje -- Marijampolės K.Donelaičio draugijos nariai ir kiti svečiai.

Poeto gimtinės vietoje Lazdynėliuose.

Naująją knygą apie memorialą Tolminkiemyje rusų kalba pristato N.Kitkauskas.

Į orą Tolminkiemyje kyla 300 balionų.

 

 

 

Sprendimas: www.arius.lt