Gintarė Gramaitė, Vida Balickienė
Marijampolės kolegija

Pranešimas skaitytas 2010 m. balandžio 15 d. Marijampolės kolegijoje vykusioje Respublikinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje
„MAŽOJI LIETUVA LIETUVIŲ KULTŪROS KONTEKSTE“

2010 m. balandžio 15 d. Marijampolės kolegijoje, Edukologijos ir socialinio darbo fakultete vyko respublikinė mokslinė praktinė konferencija „Mažoji Lietuva lietuvių kultūros kontekste“. Šis straipsnis parengtas remiantis konferencijos pranešimo „Asmenvardžių leksikologinė analizė“ pagrindu. Straipsnyje analizuojami Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“ pavartoti asmenvardžiai.

Aktualumas. Kiekvienos tautos vardyno savitumo ir unikalumo išsaugojimas yra tautos savigarbos ir orumo reikalas. Mokslininkų nustatyta, kad vien vardais lietuviai vadinosi iki XIV amžiaus, tiksliau iki priimant krikščionybę. Krikštas iš esmės keitė vardyną daugeliu atžvilgiu ir darė įtaką tautos vardyno savitumui. Pamažu buvo nutraukta tautinių vardų tradicija ir įsivyravo svetimų kalbų kilmės krikščioniškieji vardai.
Mokslinės literatūros analizė parodė, kad lietuvių asmenvardžiai yra išsamiai aprašyti Kazio Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyne“ (2007). Asmenvardžius plačiai įvairiais atžvilgiais nagrinėjo V. Macijauskienė, A. Pupkis, A. Salys, A. Vanagas. Dabartiniai lietuvių asmenvardžiai skirstomi į tris dideles grupes. Seniausi yra senieji lietuviški tautiniai vardai (didžiąją dalį sudaro dvikamieniai vardai, susiję su įvairiais linkėjimais). Senovėje turėta ir vienkamienių vardų: galūnių bei priesagų vedinių. Priėmus krikščionybę iš karto pereita prie vadinamųjų krikščioniškų vardų. Įsitvirtindami lietuvių kalboje tokie vardai prisitaikė prie mūsų kalbos, neretai pakeitė formą, daugelis virto trumpiniais, tapo savarankiški.
 Lietuvių vardų tyrėjai yra nustatę, kad dabartinis lietuvių vartojamas vardynas yra skurdus. Daug daromasi naujų vardų iš bendrinių žodžių bei skolinamasi iš kitų kalbų asmenvardžių, tarp kurių yra nemažai netikusių, gremėzdiškų. Manytina, kad tik švietimu būtų galima paveikti dabartinį lietuvių vardyną, nes kitokių paveikių svertų beveik nėra, kadangi vardų teikimas yra privatus, o ne viešas aktas. Todėl prasminga atsigręžti į lietuvių literatūros pradininko, klasiko K. Donelaičio kūrybą, išanalizuoti ir aptarti jo pavartotų asmenvardžių ypatumus.
Pirmasis K. Donelaičio raštų žodyną vadovaudamasis leksikografijos teorija sudarė kalbininkas J. Kabelka. Nors K. Donelaitis rašė  XVIII a. pabaigoje, tuo metu,  kai vieninga lietuvių literatūrinė kalba dar nebuvo susiformavusi, jo raštų leksika labai nedaug kuo tesiskiria nuo dabartinės lietuvių bendrinės kalbos leksikos. Šian¬dien šie sudėtiniai K. Donelaičio raštų leksikos elementai, tarp jų ir asmenvardžiai, sudaro tam tikrą poetui bū¬dingą koloritą, padeda geriau jausti praėjusią epochą. Kalbininkas Kabelka J. sudarė K. Donelaičio kūryboje pavartotų asmenvardžių sąrašą abėcėlės tvarka. Tačiau kalbininkas plačiau asmenvardžių neanalizavo, nekomentavo, neatliko leksikologinės analizės.
Todėl šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti K. Donelaičio asmenvardžius bei jų ypatumus kilmės, reikšmės požiūriu, remiantis šių dienų kalbos mokslo duomenimis.
K. Donelaičio poemoje „Metai“ pavartotų asmenvardžių ypatumai
Svarbus tyrimo aspektas buvo išsiaiškinti, kiek iš viso asmenvardžių K. Donelaitis pavartotojo poemoje „Metai“. Pasirodo, kad poemoje pavartojo 69 asmenvardžius.
Kitas svarbus tyrimo tikslas buvo nustatyti, į kokias grupes (sluoksnius) galima suskirstyti pavartotus  K. Donelaičio asmenvardžius. Paaiškėjo, kad juos galima suskirstyti į tokias grupes (sluoksnius): krikštavardžiai, lietuviškos kilmės pravardiniai vienkamieniai vardai, neaiškios, nenustatytos kilmės asmenvardžiai (žr. 1 pav.).

                                                                                  1pav. K. Donelaičio poemoje „Metai“ pavartoti asmenvardžiai, procentais.

Krikščionybė Lietuvą pasiekė iš dviejų pusių: iš Vakarų ir iš Rytų. Kartu su krikščionybe atėjo ir krikščioniškasis vardynas -  krikštavardžiai. Zinkevičiaus. Z  nuomone, krikštavardžiai gali būti skirstomi į atskirus klodus pagal tai, kuri senovės kalba tiems vardams davė pradžią. Todėl šiame darbe bus tiriamos 6 vardų kilmės grupės: hebrajiškos, graikiškos, lotyniškos, slaviškos, germaniškos bei kitų kalbų kilmės grupės (žr. 2 pav.).
 

                                                                                     2 pav. K. Donelaičio poemoje „Metai“ pavartoti krikštavardžiai, procentais.

 K. Donelaičio poemoje „Metai“ randama iš viso 45 krikštavardžiai. Pirmoji grupė – hebrajiškos kilmės. Dabar hebrajų kilmės vardų ir iš jų padarytų pavardžių vartojame daug. Tie vardai sudaro 11% viso atitinkamo lietuvių krikščioniško vardyno. Hebrajiški vardai išsiskiria tuo, kad nemaža jų dalis kilusi ne iš vieno žodžio, bet iš tam tikrų sintaksinių junginių, kartais – net iš viso sakinio.
Nustatant kilmę, atlikus leksikologinę analizę, paaiškėjo, kad poemoje „Metai“ tarp K. Donelaičio  pavartotų krikštavardžių hebrajiškos kilmės  net  42% visų krikštavardžių.
Pvz.: Ilzbùtė (1) – iš hebr. prisiekianti Dievu. Obrys (1) – iš hebr. išaukštintas tėvas, žmonių tėvas.
Graikų kilmės asmenvardžių –  vardų, nežiūrint iš kurios pusės atėjusių, lietuvių kalboje yra  pakankamai daug. Poemoje „Metai“ jų pavartota 27%.
Pvz.: Jùrgis - graik georgos „žemdirbys“; Krìzas - graik). Christianus „krikščionis“. Tùšė - – [iš Darata (?)]; graik. trump. Darata, Dora, Dorė; iš sulotyninto graik. Dorothea – „Dievo dovana“.
Lotyniškos kilmės vardai sudaro daugiau negu penktadalį šiandien lietuvių vartojamo krikščioniškojo vardyno. K. Donelaičio poemoje „Metai“ lotyniškos kilmės asmenvardžių pavartota 18% visų krikštavardžių.
Pvz.: Bendìksas (1) – [iš Benediktas]; - lot. benedictus „palaimintas“; Merčiùkas (3) ir Merčius - lot. Martius, karo dievo Mars vardo – Marsas
K. Donelaitis poemoje pavartojo tik 4 germaniškos kilmės krikštavardžius, tai sudaro  9% visų krikštavardžių. Pvz.: Ánsas (1) – [iš Hans]; Álbas (1) – [iš Albertas] – germ.
 Įdomu, kad K. Donelaičio poemoje „Metai“ nerandame slaviškos kilmės asmenvardžių. Yra tik 1 pravardinės kilmės asmenvardis, turintis slaviškos kilmė šaknį (Pvz.: Paikžentis).
Poemoje „Metai“ K. Donelaitis pavartojo tik 2 asmenvardžius, kilusius iš kitų kalbų (iš airių bei  persų kalbų), tai sudaro 4% visų krikštavardžių. Pvz.: Bergė (2) – [iš Brigita];  Bergė  - mažliet. trumpinys iš Bergitė, keltų Brigh „(dorovės) jėga“; Kãsparas - iš iran. (persu) Kansbar – „iždininkas“.
Taigi K. Donelaičio poemoje pavartotų krikštavardžių grupėje vyrauja hebrajiškos bei graikiškos kilmės krikštavardžiai kaip ir dabartinės lietuvių kalbos vardyne.
Analizuojant asmenvardžius, galime pastebėti, kad tarp K. Donelaičio poemoje pavartotų asmenvardžių ryškiai vyrauja krikštavardžiai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad K. Donelaitis rinkdamas veikėjams vardus siekė populiarinti krikščioniškų vardų vartojimą. Todėl K. Donelaičio krikštavardžių pasirinkimą galima vertinti kaip daugiau ar mažiau sąmoningą, motyvuotą, tikslingą. Galime daryti prielaidą, kad taip poetas rūpinosi žmonių krikščioniškąja savimone.
Tyrime buvo svarbu išsiaiškinti, ar vartojo K. Donelaitis lietuviškos kilmės asmenvardžius, dvikamienių vardų, susijusių su įvairiais linkėjimais, dvikamienių vardų trumpinių, vedinių iš trumpinių, apeliatyvinių vardų ir vienkamienių vardų: galūnių vedinių, taip pat priesagų vedinių.
Paaiškėjo, kad K.  Donelaičio poemoje „Metai“ galime įžvelgti asmenvardžių, kilusių iš lietuvių kalbos, tačiau tarp jų nepasitaikė dvikamienių vardų, kas ypač būdinga šių dienų lietuviškiems vardams XXI a. Lietuvoje.
Įdomu pasiaiškinti, kiek K. Donelaitis pavartojo pravardinės kilmės asmenvardžių. Suvedus rezultatus išaiškėjo, kad tokių asmenvardžių yra 19. Tai sudaro 28% visų poemoje pavartotų asmenvardžių. Pravardinės kilmės asmenvardžius galima suskirstyti pagal kilmę, bei įvardinimo priežastį: dėl būdo ypatybių, dėl fizinių ypatybių bei dėl kitų mums nežinomų priežasčių.
Lietuviškos kilmės pravardinių asmenvardžių yra 14. Dėl būdo ypatybių yra tik 2, pvz.: Slunkius, Pelėda.
Dėl fizinių ypatybių yra 4 asmenvardžiai. Pvz.: Klišis, Šlapjurgis.
Dėl kitų priežasčių yra 8 pravardinės kilmės asmenvardžiai. Pvz.: Pakulūnas, Plaučiūnas.
Iš kitų kalbų (slavų bei germanų) pavartota tik 5 pravardinės kilmės asmenvardžių. Pvz., Dùrakas (3) – [iš durak (sl.) – kvailys; Blèberis (16) – [iš bleberis (germ.) – plepys, niektauža]; Blėkius (1) – [iš blėkai (sl.) – žarnokai]; . Plỹckius (1) – iš plyckas (germ.) – paplotėlis]; Paikžentis.
Taigi duomenų analizės eigoje, palyginus K. Donelaičio poemoje „Metai“ vartojamus asmenvardžius su dabartiniais lietuvių asmenvardžiais, paaiškėjo, kad didžioji dauguma K. Donelaičio pasirinktų asmenvardžių yra įtraukti į „Lietuvių vardų kilmės žodyną“, jų formos yra panašios į šiandien Lietuvoje vartojamų asmenvardžių formas, gal kiek dažniau buvo vartojami krikštavardžių trumpiniai, bei tarminiai variantai. Ryškiausiai išsiskiria keleto asmenvardžių grupių reikšmingumas. K. Donelaitis dažniau nei XXI amžiaus lietuviai vartoja krikštavardžius.
Apibendrinant galima daryti tokias išvadas:
• Lietuvių tautos vardyno unikalumą sudaro tautinių vardų bei krikščioniškųjų krikštavardžių persipynimo tradicija.
• K. Donelaičio poemoje „Metai“ pavartotus asmenvardžius galima suskirstyti į tokias grupes: krikštavardžius, lietuviškos (bei kitos) kilmės pravardinius vienkamienius vardus, neaiškios, nenustatytos kilmės asmenvardžius.
• Tarp K. Donelaičio pavartotų asmenvardžių ryškiai vyrauja krikštavardžiai. Todėl pastoriaus K. Donelaičio krikštavardžių pasirinkimą galima vertinti kaip sąmoningą, motyvuotą, tikslingą.
• Krikštavardžių grupėje vyrauja hebrajiškos bei graikiškos kilmės krikštavardžiai, kurie įsitvirtindami prisitaikė prie kalbos, neretai keitė formą, daugelis virto trumpiniais, tapo savarankiški.
• K.  Donelaitis poemoje „Metai“ pavartojo asmenvardžių, kilusių iš lietuvių kalbos, tačiau tarp jų nepasitaikė dvikamienių vardų, kas ypač būdinga šių dienų lietuviškiems vardams XXI a. Lietuvoje.
• K. Donelaitis pavartojo ir pravardinės kilmės asmenvardžių. Pravardinės kilmės asmenvardžius galima suskirstyti pagal kilmę (iš lietuvių ir kitų kalbų) bei įvardinimo priežastį: dėl būdo ypatybių, dėl fizinių ypatybių bei dėl kitų priežasčių.
• Taigi XVIII a. pabaigoje Krikštas iš esmės jau buvo pakeitęs Mažosios Lietuvos vardyną daugeliu atžvilgiu ir darė įtaką tautos vardyno savitumui.
• Pamažu buvo siaurinama tautinių vardų tradicija ir įsivyravo krikščioniškieji vardai. Atėję iš įvairių kalbų krikštavardžai pamažu tapo tradiciniais ir sudaro K. Donelaičio vartojamų asmenvardžių pagrindą.