Šiemet, kaip ir jau dvidešimt metų iš eilės Klaipėda pagerbė ir apdovanojo labiausiai miestui nusipelniusius žmones. Klaipėdos piliavietėje įvykusioje šventinėje ceremonijoje paskelbti ir apdovanoti trys Klaipėdos kultūros magistrai, vienas miesto garbės pilietis, įteikta speciali mero padėka.
Iškilmėse nuskambėjo „Odė žiedui“, buvo perskaitytas kultūros magistro Gintaro Grajausko sukurtas tekstas apie apdovanojimą – jį skaitė kita kultūros magistrė, muzikologė Daiva Kšanienė. Surengta ir muzikinė programa, senoje pasirodė Klaipėdos kultūros magistrų trio: pianistas Saulius Šiaučiulis, birbynininkas Vytautas Tetanskas ir trimitininkas Vytautas Grubliauskas.
Šiemet apdovanojimas skirtas Lietuvos - jūrinės valstybės identiteto formuotojai, jūrinės kultūros projektų iniciatorei, ilgametei Lietuvos jūrų muziejaus ilgametei direktorei Olgai Žalienei, aktoriui Valentinui Masalskiui ir menotyrininkui, Mažosios Lietuvos bičiuliui, aktyviam visuomenininkui, buvusiam Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto pirmininkui Petrui Šmitui (po mirties).
„Šiemet 771-asis Klaipėdos miesto gimtadienis išskirtinis tuo, jog minime 100 metų, kai Klaipėdos kraštas susijungė su Lietuva ir Lietuva tapo jūrine valstybe“, -- sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, sveikindamas į iškilmes susirinkusiuosius kultūros magistrus, garbius svečius ir miesto bendruomenę, pridūręs, kad Klaipėdos kultūros magistrams teikiamas žiedas, kuris yra renesansinio auksinio su deimantais žiedo, rasto Klaipėdos piliavietėje, tiksli replika, sukurta juvelyro Vido Bizausko.
Menotyrininkui P. Šmitui (1941-2023) po mirties suteiktą Klaipėdos kultūros magistro apdovanojimą priėmė jo sūnus Mindaugas Šmitas. Jautriame vaizdo įraše prisiminimais apie P. Šmitą pasidaliję jo bičiuliai ir kolegos vienbalsiai teigė, jog nelikus šio menotyrininko Klaipėdos kultūriniame gyvenime atsivėrė didelė tuštuma, nes jis daug kur dalyvaudavo, tardavo žodį, fotografuodavo parodų atidarymus ir daugelį kitų kultūrinių renginių.
„Penkiasdešimt metų tėvas atidavė Klaipėdos menui, kultūrai, sukaupė didžiulį šio miesto kultūrinio gyvenimo archyvą. Didžiuojuosi būdamas jo sūnus“, -- sakė M. Šmitas, atsiimdamas kultūros magistro apdovanojimą.
Mirtis šių metų vasarį P. Šmitą ištiko netikėtai, autobusu vykstant pristatyti dailininko Kęstučio Balčikonio parodą. Liepą jam būtų sukakę 82-eji. P. Šmitas galėtų būti garbingai tituluojamas Klaipėdos meninio gyvenimo metraštininku. Jis buvo sukaupęs didžiulį žinių ir fotografijų bagažą, parašęs ne vieną dešimtį straipsnių apie uostamiesčio dailę, skaitęs paskaitas studentams ir visuomenei.
Jo ir bičiulių dėka uostamiestyje atsirado ne viena šio krašto žymiems visuomenės veikėjams skirta atminimo lenta. Jam sovietmečiu buvo tekę dirbti Klaipėdos miesto kultūros paminklų apsaugos inspekcijos viršininku. Klaipėdos regioniniame valstybės archyve yra jo 1974 m. rašyti raštai, kuriais prieštarauta tuo metu brandintai idėjai nugriauti rotušės pastatą.
Žemaitijoje tarp Skuodo ir Mosėdžio esančiame Simaičių kaime gimęs P. Šmitas per savo gyvenimą patyrė ir šilto, ir šalto – darbavosi durpyne, paskui, su tėvais persikėlęs į Klaipėdą, įsidarbino Baltijos laivų statykloje. Dar studijuodamas Telšių dailės technikume jis mokytojavo, buvo ekskursijų vadovu. Vilniaus dailės institute įgijęs menotyrininko diplomą, tvirtai įleido šaknis uostamiestyje.
Nuo 1970 metų P. Šmitas dirbo Kultūros paminklų apsaugos inspekcijos Klaipėdos padalinyje vyresniuoju architektu, inspektoriumi, vėliau ir viršininku. Jo karjera nutrūko, kai reaguodamas į visuomenės nuomonę, pasipriešino sovietinių valdininkų sumanymui nugriauti vertingą kultūros ir istorijos paminklą – seniausios Rytprūsiuose gaisrinės pastatą uostamiesčio miesto centre. Jis esą trukdė viešbučio statybai. Klaipėdos vaikų dailės mokykloje P. Šmitas daug metų ugdė jaunuosius menininkus.
Nuo pat jaunystės su fotoaparatu nesiskyrusio P. Šmito nuotraukose įamžinti ryškiausi Klaipėdos meno ir kultūros veikėjai, surengta ne viena portretų paroda. Be jo autoritetingo žodžio, taiklių pastabų neišsiverdavo meno galerijos, pristatydamos įvairių žanrų kūrinius ir jų autorius. Išrinktas Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto pirmininku P. Šmitas ir toliau rūpinosi kultūros paveldo vertybių likimu, jų apsaugos reikalais.
Puikus organizatorius mokėjo uždegti ir sutelkti bendraminčius, ragindavo juos nepamiršti šiam kraštui reikšmingų istorinių datų, Martyno Mažvydo, Kristijono Donelaičio, Liudviko Rėzos, Vydūno, Ievos Simonaitytės, kitų iškilių asmenybių. P. Šmito ir jo bendražygių dėka Klaipėdoje atminimo lentomis su bareljefais įamžinti prieš šimtmetį mažlietuvių valią prisijungti prie Didžiosios Lietuvos išreiškusių Tilžės Akto signatarų Martyno Jankaus, Jono Vanagaičio, Jurgio Lėbarto, Jurgio Arnašiaus, Valterio Didžio, kitų žymių kraštiečių vardai.
Klaipėdos kultūros magistro apdovanojimas teikiamas nuo 2003 metų už nuopelnus miesto kultūrai menininkams ar kitiems kultūros darbuotojams. Apdovanojimo regalijos – renesansinio auksinio su brangakmeniais žiedo, rasto Klaipėdos piliavietėje, tiksli replika bei magistro vardo suteikimą patvirtinantis dokumentas. Šiuo apdovanojimu jau pagerbti 43 iškiliausi Klaipėdos kultūros ir meno kūrėjai.
Algis Vaškevičius
Apdovanojimą iš Klaipėdos mero A. Vaitkaus priėmė P. Šmito sūnus Mindaugas.
Vitos Jurevičienės nuotrauka
P. Šmitą visi prisimena kaip aktyvų visuomenininką ir renginių dalyvį.
Autoriaus nuotrauka
