2023-iaisiais minint Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 100-metį, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras keturiems Klaipėdoje gyvenantiems kompozitoriams užsakė sukurti operą, kurioje atgytų šimtmečio senumo įvykiai, Klaipėdos krašte gyvenusių senųjų lietuvininkų ir iš Didžiosios Lietuvos jiems talkinti atvykusių lietuvių siekiai, ypatinga vietos ir laiko dvasia.
Ši įspūdinga opera “Klaipėda” Klaipėdos elinge buvo parodyta rugpjūčio pradžioje. Pasak šiai operai libretą parašiusio filosofo ir rašytojo Arvydo Juozaičio, visuose trijuose operos veiksmuose plėtojamų istorijų teminė ašis yra trys esminės Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančios sąvokos – asmenybės, religija, kalba.
Pirmajame operos veiksme, kuriam muziką sukūrė Loreta narvilaitė susipažinome su pirmais septyniais veikėjais, tarp jų buvo tokios žinomos Mažosios Lietuvos istorinės asmenybės kaip spaustuvininkas Martynas Jankus ir jo duktė, evangelikų kunigas Vilius Gaigalaitis, iš Didžiosios Lietuvos atvykęs buvęs knygnešys, žvalgybininkas Jonas Polovinskas-Budrys, rašytoja Ėvė Simonait (Ieva Simonaitytė). Šio veiksmo pabaigoje buvo įtvirtintas tikslas – Mažosios Lietuvos susijungimas su Didžiąja Lietuva, o veiksmas vyko 1922 metų šv. Kalėdų išvakarėse Mažosios Lietuvos kaime.
Antrasis veiksmas (muziką jam kūrė Vladimiras Konstantinovas) prasidėjo 1923 m. sausio 6-ąją, per Trijų Karalių šventę. Tą dieną susitikę Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas, literatas ir visuomenės veikėjas, Šaulių sąjungos pirmininkas Vincas Krėvė-Mickevičius, filosofas Vilhelmas Storosta (Vydūnas) ir nominalus Klaipėdos sukilimo politinis vadovas Erdmonas Simonaitis tarėsi dėl Klaipėdos prisijungimo plano.
Buvo pavaizduoti ir tuomečio Mėmelio prefektas prancūzas Žanas Gabrielis Petisnė bei jo moteris, kuri pyko, kad aplinkybės ją nubloškėą į „Europos užkampį“, dėl visko kaltino savo vyrą, tačiau Petisnė liko
ištikimas Europos misijos idėjai.
Muziką trečiajam operos veiksmui kūrė du Klaipėdoje jau kelis dešimtmečius gyvenantys kompozitoriai ir garsų menininkai Kristijonas Lučinskas bei Donatas Bielkauskas. Jų kuriamose scenose gyvas orkestro skambesys jungėsi su iš anksto įrašytu elektroninės muzikos garso takeliu. Pasitelkdami naująsias garsų kūrimo ir apdorojimo technologijas abu menininkai sudėliojo daugiasluoksnį operos trečiojo veiksmo muzikinį audinį.
Pasak muzikologų, naujoji proginė opera “Klaipėda” -- tai puikus, talentingas patriotinis kūrinys, o tokie atsiranda išties retai. Šioje operoje yra įsimenančių temų, kurios nepalieka žiūrovo tavęs ir po spektaklio, o išgrynintos ir paplėtotos jos galėtų gyventi ir koncertinį gyvenimą. Nors tą vakarą buvo gana šalta, žiūrėvai atidsžiai ir kantriai stebėho premjerą.
Vaidinimo režisierius Gytis Padegimas sdar prieš pastatymo premjerą sakė: „Ne tai, kad norėtume atkurti istorinius veikėjus, tikslias datas… Istorijų opera „Klaipėda“ taiko ne į istorinių įvykių atkartojimą, bet į legendos pristatymą. Man labai graži pirmoji istorijų operos „Klaipėda“ libreto autoriaus Arvydo Juozaičio remarka: „Per rūką matosi Klaipėdos bažnyčių smailės“. Ir mes, istorijų operos kūrėjai, praėjus šimtmečiui šią istoriją matome tarsi per rūką“.
Šią operą įrašė Lietuvos televizija, tad galime tikėtis, kad ją pamatysime ir ekranuose. O plačiau apie išties įsimintiną vaidinimą kviečiame skaityti rugsėjo mėnesio “Donelaičio žemės” žurnalo numeryje.
Algis Vaškevičius
Autoriaus nuotraukose – operos “Klaipėda” akimirkos
