.jpg)
Praėjusį penktadienį Seimo nariai Vilius Semeška ir Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK) dėl Kaliningrado srities ir Kaliningrado miesto pavadinimo nevartojimo, pakeičiant jį Karaliaučiaus pavadinimu.
Pasak kreipimąsi inicijavusių Seimo narių, dabartinis esamas pavadinimas priklauso rusiškam naratyvui ir atsirado SSRS vykdant agresinius veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu. Sovietų Sąjungos regionas buvo pavadintas seno bolševikų revoliucionieriaus Michailo Kalinino vardu. Po mirties Kalinino garbei jo vardu buvo pervadinta net keletas miestų. Kaliningradas tą vardą išlaikė iki šiol.
Seimo narys konservatorius V.Semeška įsitikinęs, kad karo Ukrainoje kontekste reikia peržvelgti pavadinimus, atsisakyti mūsų kalbai svetimų pavadinimų vartojimo. „Mes solidarizuojamės su kaimynais lenkais ir kviečiame lietuvių kalboje nenaudoti mums primestų, dirbtinų pavadinimų“, – teigė Seimo narys V. Semeška.
Tokios pat nuomonės yra ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė. Ji priminė, kad “Sovietų Sąjungai kaip karo grobis atitekusi Rytų Prūsijos dalis, pavadinta Kaliningrado sritimi, po Antrojo pasaulinio karo buvo priskirta Rusijos Federacijai. Čia niekada negyveno rusai, o Stalinas melavo apie istorines rusų žemes. Siekdama laiduoti regiono priklausomybę Maskva taikė ir kryptingą toponimikos politiką, buvo rusifikuoti vietovardžių ir vandenvardžių pavadinimai.
Atėjo metas nesitaikstyti su istorijos klastojimu, atsisakyti dubliuoto vietovardžių ir vandenvardžių vartojimo ir grįžti prie istorinės toponimikos – iš esmės sugrąžinti Karaliaučiaus kraštui baltiškąjį lingvistinį identitetą“, – kalbėjo ji.
Skaitytojams priminsime, kad dar 2002-aisiais metais grupė kaliningradiečių pradėjo iškėlė iniciatyvą grąžinti miestui senąjį pavadinimą ir tada rinko parašus, jog tai būtų padaryta. Tada buvo įkurta piliečių iniciatyva "Už Kėnigsbergą", kurios koordinatorius Jurijus Nuštajevas aiškino, jog "akcijos tikslas- garsiai pareikšti ir duoti suprasi miesto valdžiai, kad dalis miestiečių turi aiškią poziciją dėl Kaliningrado - Kėnigsbergo pavadinimo, jie pasiryžę ją ginti ir su tuo teks skaitytis".
Toks žingsnis buvo žengtas ruošiantis pasitikti 2005 metais minėtas šio miesto 750-ąsias įkūrimo metines. Balsuojama buvo net dvejus metus. Praėjus metams J. Nuštajevas kalbėjo, jog "praėjusieji metai įžiebė rimtą viltį, kad šiuo klausimu bus galima konstruktyviai bendradarbiauti su visų lygių valdžia, - ir vietos, ir centro". Taip sakydamas jis priminė, kad Rusijos Valstybės Dūma atmetė Kaliningrado srities Dūmos įstatymo projektą, kuriame siūloma uždrausti grąžinti užsienio kilmės istorinius pavadinimus.
J.Nuštajevas tada pranešė, kad kreipimasis dėl miesto pervardijimo ir jo šalininkų sąrašas nusiųsti Kaliningrado deputatams ir merui, UNESCO, Europos Tarybai (ET), ET Parlamentinei Asamblėjai ir Baltijos valstybėms. Prieš Kaliningrado pervardijimą pasisakė kai kurie aukšti regiono bei federalinio lygio politikai, ir ši iniciatyva užgeso.
Neseniai įsigaliojo Lenkijos geografinių pavadinimų už Lenkijos ribų standartizavimo komisijos rekomendacija Kaliningradą, tarp Lenkijos ir Lietuvos įsiterpusį Rusijos anklavą, vadinti
Karaliaučiumi (lenk. Królewiec). Šios šalies Plėtros ir technologijų ministerija pabrėžė, kad Lenkija taip grįžta prie tradicinių pavadinimų, susijusių su istorija ir kultūros paveldu.
„Nenorime rusifikacijos Lenkijoje, todėl nusprendėme Kaliningradą ir Kaliningrado sritį pervadinti gimtąja kalba. Šie pavadinimai mums primesti ir yra dirbtiniai, nesusiję su mūsų istorija“, – pabrėžė plėtros ir technologijų ministras Waldemaras Buda.
Su Lenkija ir Lietuva besiribojančio anklavo istorinis pavadinimas nuo šiol bus naudojamas oficialiuose dokumentuose ir žemėlapiuose. Toks Lenkijos žingsnis sulaukė pikto Rusijos atsako, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „tai jau net nebe rusofobija, šie Lenkijoje vykstantys procesai yra kone beprotybė“.
Priminsime, kad Karaliaučiaus pavadinimas nuo XVI a. vartotas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuvių raštijoje. 1946 metais Sovietų Sąjunga miestą pervadino Kaliningradu SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko M. Kalinino garbei.
Agentūros BNS kalbinama Klaipėdos universiteto profesorė Dalia Kiseliūnaitė teigė, kad svarstant apie Kaliningrado miesto ir srities pavadinimų keitimą reikėtų kalbėti apie visus tos srities vietovardžius – negalima vienų keisti, kitų – ne. Kita vertus, anot jos, senieji pavadinimai netinka šiuolaikinei Rusijos teritorijai.
„Man, kaip Rytprūsių tyrinėtojai, sunku būtų įsivaizduoti, kad kalbant apie šiuolaikinį kraštą, Rusijos teritoriją, militarizuotą iki ausų, kalbėtume, kad tai yra Karaliaučius, kad cigarečių ar degtinės kontrabanda eina iš Tilžės“, – sakė ji ir priminė, jog Lietuva Rusiją laiko nedraugiška šalimi, be to, sovietų valdžia sunaikino Karaliaučiaus kraštą, pakeitė jo pavadinimus ir jį patį.
Pasak jos, VLKK anksčiau yra priėmusi nutarimą, kad kalbant apie istorinį Karaliaučiaus kraštą rekomenduojama vartoti tradicinius lietuviškus vietovardžius – Karaliaučius, Tilžė, Įsrutis, Gumbinė, Tolminkiemis. Taip pat leidžiama kelio ženkluose rašyti du pavadinimus. Profesorė pabrėžė, kad senųjų pavadinimų vartosena pagrista tik tuo atveju, kai kalbama apie laikotarpį iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Algis Vaškevičius
