Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

Kristijono Donelaičio „Metus“ savo kalba gali skaityti ir olandai
2022-08-30

Praėjusiame straipsnyje supažindinome skaitytojus su „Metų“ vertėju į graikų kalbą Sotiriu Souliočiu. K. Donelaičio poemą taip pat gali skaityti ir Nyderlandų gyventojai -- 2019 metų lapkričio mėnesį Nyderlandų leidykla „HaEs producties“ ją išleido olandų kalba. Vertimas, kurį atliko Michielis de Vaanas išleistas gavus Lietuvos kultūros instituto ir Lietuvos kultūros tarybos, taip pat Lietuvos Respublikos ambasadų Nyderlanduose ir Belgijoje paramą, bendradarbiaujant su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu. Leidinys iliustruotas Vytauto Kalinausko medžio raižiniais. Skaitytojas jame ras ne tik pačią poemą, bet ir išsamią įžangą, kurioje pristatomas autorius, kūrinio tema, istorinis kontekstas, taip pat Kristijono Donelaičio gyvenamojo laikotarpio Rytų Prūsijos žemėlapį.

Paprašėme vertėjo papasakoti skaitytojams apie šį savo darbą.

- Papasakokite apie save, koks yra Jūsų išsilavinimas, darbas, pomėgiai?

- Aš esu istorikas lingvistas, dėstantis Lozanos ir kituose Šveicarijos universitetuose. Aš studijavau lyginamąją indoeuropiečių lingvistiką Leidene, Nyderlanduose ir dirbau ten iki 2014 metų. Be kalbos ir istorijos tyrinėjimų aš dar mėgstu laisvalaikiu keliauti, dažniausiai dviračiu, bet taip pat ir pėsčiomis.

- Kada ir kaip Jūs susidomėjote lietuvių kalba?

- Lietuvių kalbą šiek tiek studijavau 1990-ųjų metų pradžioje ir tai buvo dalis mano indoeuropiečių kalbų studijų Nyderlanduose – kaip jūs žinote, baltų kalbos yra viena iš indoeuropiečių kalbų šakų, ir būtent lietuvių kalba išsaugojo kai kuriuos įdomius archaiškus bruožus, kurie yra labai reikšmingi tyrinėjant indoeuropiečių lingvistinę istoriją. Taigi mes tyrinėjome lietuvių kalbą tarsi ji būtų jau mirusi kalba. Vėliau, 2004-2005 metais aš lankiau intensyvius lietuvių kalbos kursus Vilniuje kartu su keliais kolegomis iš Leideno universiteto, ir man tikrai patiko ir kalba, ir pati Lietuva. Dar vėlesniais metais man teko mokyti lietuvių kalbos pradmenų studentus Leidene.

- K.Donelaičio "Metai" - pirmasis Jūsų vertimas iš lietuvių kalbos. Pasirinkote išties sunkų tekstą - kas lėmė tokį pasirinkimą?

- Maždaug 2005 metais aš sutikau Aušrą Gudavičiūtę, kuri stidijavo olandų kalbą Flandrijoje ir Nyderlanduose ir kuri tapo olandų literatūros vertėja į lietuvių kalbą. Kiek pamenu, būtent ji pirmoji man patarė į olandų kalbą išversti “Metus”, nes tokio vertimo iki šiol nebuvo. Tada aš tą idėją keleriems metams nustūmiau į šalį, bet 2016-aisiais turėjau galimybę praleisti šiek tiek laiko Vilniuje versdamas tekstą, ir nutariau imtis “Metų” vertimo. Aš norėjau, kad tai būtų ne tik literatūrinis vertimas, bet ir tekstas, kurio būtų malonu klausyti olandiškai, taiga šiek tiek užtruko, kol gautas rezultatas mane patenkino. Mane taip pat įkvėpė ir vertėjos Carmen Caro Dugo atliktas “Metų” vertimas į ispanų kalbą, kuris pasirodė 2013 metais, o ispanų kalba yra viena iš mano mėgstamiausių. 2018 metais taip pat pasirodė “Metų” vertimas į prancūzų kalbą, naujas “Metų” leidimas vokiškai pasirodė 2017 metais, taigi šis kūrinys dabar yra “karštas”, paklausus.

- Kiek laiko užėmė vertimas, kas verčiant buvo sunkiausia? Ar versdamas Jūs stengėtės išlaikyti eiliavimo būdą - hegzametrą?

- Aš manau, kad vertimas su pertraukėlėmis iš viso užtruko apie vienerius metus. Vertime aš nenaudoju hegzametro, kadangi olandiškai jis neskamba tinkamai. Vertime aš panaudojau kitokią eilėdarą – jambus (dviskiemenė pėda, kurios pirmasis skiemuo nekirčiuotas, o antrasis – kirčiuotas – red. pastaba) ir chorėjus (eilutė, kurios kirčiuojami tik nelyginiai skiemenys – red. pastaba), nes olandų kalboje ritmą sukuria kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų kaitaliojimas.

- Knygoje yra daug šiandieninėje lietuvių kalba jau nevartojamų žodžių - kas Jums padėjo juos suprasti ir išversti?

- Dažniausiai tokių žodžių aš ieškojau “Lietuvių kalbos žodyne”, be to, aš naudojausi ir “Metų” vertimu į kitas kalbas.

- Ar verčiant į olandų kalbą "Metus" buvo Jums pačiam netikėtų atradimų, ką Jūs pats sužinojote iš šio kūrinio, ar Jums jis buvo įdomus?

- Kokių nors labai netikėtų atradimų nebuvo. “Metai” yra ypač įdomūs iš kultūrinio ir istorinio požiūrio taško. Kūrinyje yra tiek daug literatūrinių perlų, išbarstytų visame tekste.

-  Kodėl Jūsų vertime Kristijonas Donelaitis virto Christiaan?

- Taip yra todėl, kad Kristijono vardo olandiška forma yra Christiaan.

- Kokias dar užsienio kalbas Jūs mokate?

- Vokiečių, anglų, prancūzų, ispanų, italų, rusų ir albanų kalbas.

-  Lietuviai "Metus" laiko savo nacionaliniu epu. Ar Nyderlandai turi kūrinių, panašių į šį kūrinį, taip pat sukurtų panašiu laiku?

- Iš esmės neturi, iš XVIII amžiaus tokių poemų nėra. Vienintelis kūrinys, panašus savo stiliumi yra ilga epinė 1889 metais sukurta poema „Gegužė“ (turimas galvoje gegužės mėnesis), sukurta Hermano Gorterio, bet šis kūrinys neturi tokio religinio pagrindo kaip „Metai“.

- Ar dažnai lankotės Lietuvoje, ar norėtumėte aplankyti ir K.Donelaičio gimtinę bei Tolminkiemyje esantį jo muziejų?

- Lietuvoje esu buvęs šešis kartus, dažniausiai lankiausi Vilniuje ir jo apylinkėse, taip pat Dzūkijoje ir vieną kartą toliau į šiaurę, Aukštaitijoje. Niekada nebuvau dabartinėje Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje, bet labai norėčiau aplankyti K.Donelaičio gimtinę ir jo memorialinį muziejų. Prieš kelerius metus man teko lankytis poetės Salomėjos Nėries gimtinėje, ir tai buvo labai įdomu. 

 

Algis Vaškevičius 

 

Asmeninio archyvo nuotr.

 

 

 

Sprendimas: www.arius.lt