Kristijono Donelaičio („Duonelaičio") draugija 1921 metų rugsėjo 13 dieną buvo įkurta Klaipėdoje siekiant sustiprinti krašto lietuviškos tapatybės, kultūros ir švietimo aplinką, ruošti dirvą susijungimui su Lietuva – jis sėkmingai įvyko 1923 m.
K.Donelaičio draugija atkurta Vilniuje 1992 metų kovo 14 dieną.
Kviečiu Mažosios Lietuvos reikalų tarybos, Vydūno draugijos ir kitų su Mažąja Lietuva susijusių organizacijų vadovus ir narius, o taip pat aktyvius visuomenininkus bendradarbiauti paminint Kristijono Donelaičio draugijos įkūrimo Klaipėdoje 100-metį, kartu įprasminti mūsų draugiją ir kitą lietuvišką veiklą, Klaipėdos krašte kūrusius bei jį puoselėjusius žmones, įvykius, kūrinius.
Dėl draugijos 100-mečio paminėjimo turime savo draugijos narių pirminę nuomonę, jau esame parengę bei pateikę vieną iš nedidelės apimties projektų „100 metų su Donelaičio vardu - jungtinei Lietuvai“, bet gerokai svarbiau turėti platesnę jungtinę nuomonę, naujomis mintimis papildytą ankstesniąją, todėl prašau pagalvoti ir per artimiausią mėnesį pateikti savo pasiūlymus dėl jubiliejinės sukakties paminėjimo.
Ką šiomis progomis galėtume ir privalėtume padaryti mes patys, kaip visuomenininkai Klaipėdoje, jos krašte, visoje Mažojoje Lietuvoje ir ne tik? Ką galėtų ir turėtų padaryti mūsų atstovaujamos įstaigos ir organizacijos?
Jau parengtu projektu „100 metų su Donelaičio vardu - jungtinei Lietuvai“ numatome:
1.Klaipėdoje surengti 1 dienos konferenciją "Donelaičio draugija - jungtinei Lietuvai", vyksiančią salėje (pagal galimybes kviestiniai pranešėjai ir svečiai salėje - įvertinant karantino aplinkybes), o taip pat nuotoliniu būdu. Pranešėjai ir dalyviai iš Lietuvos, Karaliaučiaus krašto, Suvalkų krašto, JAV, Kanados, Australijos ir kitų šalių – ypač kviesime lietuvius išeivius iš Klaipėdos krašto) - 2021 m. rugsėjo mėn. (kitą dieną dalyviams ir visiems besidomintiems planuotume surengti ekskursiją nauju turistiniu maršrutu „Šimtmečių Klaipėdos lietuviškais keliais“, menančiu svarbiausius lietuvišką veiklą kūrusius bei puoselėjusius Klaipėdos miesto ir viso krašto žmones, įvykius, kūrinius);
2.parengti bei viešoje erdvėje paskelbti konferencijos vaizdo įrašą ir jos santrauką;
3.parengti dokumentinį filmą "Donelaičio draugija - jungtinei Lietuvai", jame pristatant XX a. aktyviausius Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos šiaurinės dalies) lietuvius (tarp jų ir "Duonelaičio" draugijos iniciatorių Gustavą Juozupaitį), skatinusius lietuviškos kultūros ir tapatybės išsaugojimą germanizavimo aplinkoje, Tilžės Akto 1918 m. pasirašymą ir jo nuostatų - jungimosi su Lietuva įgyvendinimą;
4.parengti ir viešoje erdvėje paskelbti elektroninį leidinį "Donelaičio draugija - jungtinei Lietuvai" lietuvių kalba bei jo santraukas anglų ir rusų kalbomis. Į pdf formato e.leidinį taip pat bus įkelta nuoroda į dokumentinį filmą, konferencijos vaizdo įrašą, jo santrauką, turizmo maršrutas;
5.Parengti ir pristatyti naują turistinį maršrutą „Šimtmečių Klaipėdos lietuviškais keliais“;
6.pagaminti ir įteikti plaketes (100 vnt.) su įrašais kaip padėkos ir įvertinimo ženklus.
Klaipėdos miesto savivaldybės vadovai reagavo į mūsų kvietimą ir sutiko bendradarbiauti. Pirmasis mūsų susitikimas su savivaldybės atstovais nuotoliniu būdu įvyko šių metų balandžio 14 dieną. Jo metu savivaldybės vicemerui Arvydui Cesiuliui, kultūros skyriaus vedėjai Eglei Deltuvaitei ir vyriausiajai specialistei Kristinai Skiotytei-Radienei išsakiau savo pasiūlymus, kaip galima būtų paminėti šią sukaktį. Pokalbyje dalyvavo ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys, taip pat Kristijono Donelaičio draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Danielius Milašauskas.
Savivaldybės atstovai išklausė pasiūlymus draugijos sukaktį paminėti surengiant Klaipėdoje jubiliejinę konferenciją ir sutiko šiam renginiui, kuris galėtų vykti rugsėjo 10 dieną skirti patalpas naujai įrengtose piliavietės salės patalpose. Jie pasiūlė rengiantis minėjimui glaudžiau bendradarbiauti su I.Kanto viešąja biblioteka rengiant poezijos skaitymus, panaudoti atnaujintas ir tam tinkančias „Kauno atžalyno“ padalinio patalpas. Taip pat siūlyta bendradarbiauti su Klaipėdos turizmo informacijos centru parengiant turistinį maršrutą.
.png)
Vicemeras pasiūlė rengiantis draugijos įkūrimo paminėjimo šimtmečiui glaudžiau bendradarbiauti ir su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkais.
Diskutavome ir apie galimą Tilžės Akto signatarų atminimo įamžinimą, kuris Klaipėdoje jau pradėtas anksčiau – šiemet (tikimasi, vasaros pabaigoje) numatyta atidengti atminimo lentą Tilžės Akto signatarui, teisininkui, diplomatui, Lietuvos Respublikos Klaipėdos krašto Direktorijos pirmininkui (1923–1925), gubernatoriui (1938–1939), VLIK’o reikalų vedėjui, Pasaulio lietuvių bendruomenės Vokietijoje Krašto valdybos vicepirmininkui Viktorui Gailiui. Jo įamžinimu bei finansavimu rūpinasi visuomenininkai.
Siūliau savivaldybei pagalvoti ir apie Klaipėdoje gyvenusio Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, spaudos darbuotojo, „Aukuro“ ir kitų lietuviškų draugijų steigėjo, vieno iš Klaipėdos konservatorijos steigėjų, Mažosios Lietuvos tautinės tarybos sekretoriaus Jokūbo Stiklioriaus atminimo įamžinimą - šiemet minėsime jo 150-ąsias gimimo metines. Savivaldybė pasiūlė parengti medžiagą apie šią asmenybę ir kreiptis dėl jo atminimo įamžinimo formų Klaipėdoje. Įamžinimui lėšų dar teks paieškoti – garbės reikalas jų sutelkti.
E.Deltuvaitė sakė, kad prieš keletą metų buvo visuomenės pasiūlymų įamžinti atminimą visų, kurie prisidėjo prie Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 1923 metais. Ji tikisi, kad jau artimiausiu metu Lietuvos Respublikos Seimas pritars siūlymui 2023-uosius metus (100-osioms metinėms) paskelbti jubiliejiniais metais – tada būtų galimybė rengti minėjimo programą, gauti papildomą finansavimą ir atlikti kai kuriuos darbus.
J.Genys užtikrino, kad Mažosios Lietuvos istorijos muziejus pagal galimybes prisidės prie konferencijos parengimo. Savivaldybės atstovai taip pat užtikrino, kad prisidės prie renginių viešinimo ir savivaldybės svetainėje, ir Klaipėdos miesto žiniasklaidos priemonėse.
Sutarėme, kad mūsų draugijos 100-mečio minėjimas yra gera proga ruoštis Klaipėdos krašto susigrąžinimo 100-mečiui.
Mūsų savigarbos reikalas susitelkti, balsais, darbais bei aukomis prisidėti prie Lietuvą jungusių ir stiprinusių lietuvių įamžinimo.
Gintaras Skamaročius,
K. Donelaičio draugijos pirmininkas
Nuotraukoje - paminklas K.Donelaičiui Klaipėdoje.
