Kristijonas Donelaitis. Kristijono Donelaičio draugija
Naujienos
K. Donelaitis
Apie K.Donelaitį
Muziejus
Nuorodos
Leidiniai
Keleiviui
Kontaktai
Vaizdai

 

Naujienų prenumerata

 

Naujienų prenumerata
Įveskite.Neteisingas formatas.
Pažymėkite. Sutinku gauti
www.donelaitis.info
tinklapio naujienas

Paskutinysis 2017 metų "Donelaičio žemės" numeris
2018-01-03

Tik ką išleidome naują, jau paskutinį 2017 metų ketvirtąjį "Donelaičio žemės" žurnalo numerį. Jis pradedamas žurnalo redaktoriaus Algio Vaškevičiaus straipsniu „25-eri „Donelaičio žemės“ metai“ – neseniai sukako lygiai 25 metai nuo pirmojo laikraščio „Donelaičio žemė“ numerio pasirodymo. Straipsnyje prisimenama jo leidimo istorija, dėkojama talkininkams, kurių dėka per tą ketvirtį amžiaus pasirodė 221 leidinio numeris.
Taip pat žurnale rašoma apie lapkričio 30-ąją jau antrą kartą Lietuvos rašytojų sąjungos klubo salėje  surengtą Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos (Tilžės) akto pasirašymo 99–ųjų metinių šventę, jos metu skaitytus pranešimus, taip pat apdovanojimus K.Donelaičio medaliu „Širdings brolau“. 
 
2017-aisiais minėtiems Lietuvių kalbos kultūros metams skirtas Marijampolės kolegijos dėstytojos Valės Sorokaitės ir lietuvių kalbos mokytojos Onos Druseikaitės-Ruževičiūtės rašinys „Prie lietuvių kalbos kultūros ištakų“, kuriame daug dėmesio skiriama Mažosios Lietuvos raštijos kūrėjų pastangoms klojant bendrinės lietuvių kalbos pamatus.
 
Apie Pilkalnio (Dobrovolsko) miestelyje surengtą jau 18-ąją tradicinę lietuvių kalbos šventę rašo šios šventės organizacinio komiteto narys Aleksejus Bartnikas, apie Pilkalnio lietuvių kalbos ir etnokultūros moksleivių įsimintinas keliones po Lietuvą – mokytoja, ansamblio „Malūnėlis“ vadovė Alma Balaikaitė-Janvariova.
Marijampolės K.Donelaičio draugijos vadovė Vida Mickuvienė baigia savo pasakojimą apie skyriaus veiklą straipsnyje „Mes-Donelaičiui ir Mažajai Lietuvai“, o istorikas, enciklopedistas dr. Algirdas Matulevičius – savo straipsnį „Mažoji Lietuva, jos ribos ir gyventojai Prūsijoje“. 
 
Skaitytojus turėtų sudominti rašinys apie Martyno Liuterio „Katekizmo“ vertimą į prūsų kalbą – jį išvertė Pabėtų (Romanovo) kaimo klebonas Abelis Vilis, padedamas bažnyčios vertėjo prūso Pauliaus Mėgoto. Straipsnyje „Abelis Vilis, Paulius Mėgotas ir Pabėtai“ rašoma apie šio 1561 metais Karaliaučiuje pasirodžiusio leidinio reikšmę, taip pat apie iki mūsų dienų išlikusią Pabėtų bažnyčią, kuri dabar apverktinos būklės, bet mena labai seną praeitį ir svarbius faktus.
 
Žurnale mūsų nuolatinė talkininkė Emilija Algaudė Bukontienė rašo apie konferenciją Paežerių dvare „Lietuvybė Prūsijoje: nuo Mažvydo iki Vydūno“, skirtą Reformacijos 500-ųjų metinių sukakčiai, ji taip pat pateikia straipsnį apie Lazdynų (Krasnoznamensko) kraštotyros muziejuje surengtą parodą, skirtą Kraupiško (Uljanovo) miesteliui.
 
Žurnale baigiamas spausdinti Vydūno straipsnis „Lietuviška tautiška dvasia“, skirtas jo artėjančiam 150 metų gimimo jubiliejui, taip pat baigiamas spausdinti Dariaus Kuolio straipsnis „Donelaičio kodas“. 
 
Tradiciškai žurnale surado vietą lietuvių-rusų kalbos pamokėlės, taip pat naujų knygų apžvalga – pristatomas straipsnių rinkinys „Kristijono Donelaičio reikšmės“ bei Dainiaus Razausko-Daukinčio įdomi knyga „Mitiniai vaizdiniai Donelaičio „Metuose“.  Šioje rubrikoje baigiamas ir Vytauto Šilo straipsnis „Kelio į Vasario 16-osios aktą pradžioje“ apie naują V.Matulevičiaus knygą „Tautos žadinimo šaukliai“.  
 
Malonaus skaitymo ilgais žiemos vakarais.   
 
 

 

Sprendimas: www.arius.lt