Vakar į paskutiniąją kelionę palydėtas Steponas Lukoševičius – laikraščio „Donelaičio žemės“ iniciatorius ir ilgametis redaktorius, inžinierius, visuomenės veikėjas. Daug metų jis dirbo inžinieriumi konstruktoriumi Vilniaus skaičiavimo mašinų specialiajame konstravimo biure, buvo vienas pirmųjų lietuvių skaičiavimo mašinų projektuotojų, 1967–1980 metais - 11 išradimų informacijos, įrašomos į laikmenas, kodavimo ir dekodavimo srityje autorius ir vienas autorių.

 

Dar 1967 m. biure su inžinieriais E. Gudavičiumi ir Z. Didžiuliu įkūrė krašto kultūros ir istorijos pažinimo klubą „Alkas“, buvo jo pirmasis pirmininkas, Lietuvos mastu organizavo talkas K. Donelaičio pastatydintai bažnyčiai ir klebonijai Tolminkiemyje atstatyti ir aplinkai tvarkyti. Jis sukūrė dešimtis plakatų istorine ir kultūros tematika, donelaitianos tematika rengė pažintinių kelionių maršrutus po Karaliaučiaus kraštą.

 

Didelė jo gyvenimo dalis atiduota „Donelaičio žemei“, straipsnių rašymui ir redagavimui, santykiams su Karaliaučiaus kraštui gerinti. 1992–1993 metais S.Lukoševičius dirbo Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijoje, kuravo švietimo ir kultūros bendradarbiavimo su Karaliaučiaus kraštu klausimus. 1994–1996 m. Seime jis buvo subūręs įvairių frakcijų narių neformalią grupę bendradarbiauti su šiuo kraštu.  1997 m. Karaliaučiaus filharmonijoje jis surengė pirmosios lietuvių knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ – 450 m. sukakties valstybės minėjimą.

 

Po 23-ejų metų perdavęs „Donelaičio žemės“ redagavimą į naujas rankas, jis parašė vedamąjį „Karaliaučiaus kraštas mums, lietuviams, buvo ir liko brangus“, kuriame paaiškino, kokią reikšmę turi šis kraštas, kodėl turime juo rūpintis ir jį branginti. Tai buvo tarsi jo atsisveikinimas.

 

Dabar, Amžinybės dausose jis galės susitikti su Donelaičiu, Mažvydu, kitais mūsų šviesuoliais. O mes jį visada prisiminsime ir būsime dėkingi už rūpestį tikromis vertybėmis.